Atnaujintose erdvėse – diskusijos apie tikruosius poreikius

Šakių socialinių paslaugų centro direktorė Audronė Balčiūnienė (centre) sako, kad iššūkių, nors ir kyla, jie įveikiami, o planuose – plėsti veiklų spektrą, skleisti žinią apie centro veiklas, kad jame atsirastų kuo daugiau lankytojų. L. Morkūnienės nuotr.

Pirmadienį Paluobiuose vykęs Šakių rajono asmenų su negalia gerovės tarybos išvažiuojamasis posėdis tapo ne tik formaliu susitikimu, bet ir proga iš arti pamatyti, kokiomis sąlygomis gyvena bei kaip dienas leidžia žmonės su negalia. Šakių socialinių paslaugų centro asmenų su negalia dienos centre tarybos nariai apžiūrėjo atnaujintas patalpas, diskutavo apie paslaugų prieinamumą, transporto problemas, kaimo žmonių izoliaciją, aptarė ateities planus.

Pokyčius kuria bendromis jėgomis

Vicemerės Gintautės Didžbalienės vadovaujama Asmenų su negalia gerovės taryba šiemet nusprendė keisti veiklos formatą ir posėdžius rengti ne tik savivaldybės kabinetuose, bet ir socialinių paslaugų įstaigose. Pasak vicemerės, taip lengviau pamatyti realią situaciją ir kalbėti apie konkrečius poreikius.

Kadangi Paluobiuose dienos centras visai neseniai atsinaujino, posėdis pradėtas pažintimi su naujai sutvarkytomis ir lankytojų poreikiams pritaikytomis erdvėmis. Šiandien čia pasitinka gerokai modernesnės nei anksčiau zonos: laisvalaikio ir užimtumo kambarys, virtuvėlė bei susirinkimų erdvė, sensorinis-relaksacijos kambarys, administracinės ir kitos patalpos. Centro darbuotojai neslėpė, kad pokyčiai čia įvyko nelaukiant investicijų – patys darbuotojai panoro paversti šią vietą ne „užmirštu kampu“, o jaukia erdve.

„Kai atėjau dirbti, vaizdas tikrai netenkino – koridoriai buvo tamsūs, sienos geltonos, grindys rudos… Norėjosi, kad darbuotojų ir lankytojų akys nušvistų, kad jie pasijustų reikalingi“, – dalijosi Šakių socialinių paslaugų centro direktorė Audronė Balčiūnienė.

Todėl centro kolektyvas balandžio pabaigoje surengė talką – dažė sienas, klijavo tapetus. O kai kurios erdvės, juokiasi ten dirbančios moterys, buvo baigtos tvarkyti tik praėjusį penktadienį.

„Tas atsinaujinimas buvo brangus tiek, kiek kainavo dažai. Seniūnas irgi labai prisidėjo, net pasiūlė žmonių iš visuomenei naudingos veiklos. Dar keli kambariai liko neperdažyti, bet po truputį viską susitvarkysime“, – sakė A. Balčiūnienė.

Greta estetinių pokyčių vyko ir svarbūs techniniai darbai. Savivaldybė prisidėjo prie šildymo sistemos renovacijos. Tiek asmenų su negalia dienos centre, tiek virš jo esančiame krizių centre buvo pakeisti radiatoriai, sumontuoti reguliatoriai ir atnaujintas siurblys.

Šiuo metu centre nuolat lankosi penki–šeši rajono gyventojai, nors sąrašuose jų yra daugiau. Dalis negali atvykti dėl ligų ar kitų priežasčių. Lankytojus darbuotojai patys atsiveža ir parveža į namus.

„Iššūkių dėl vežiojimo turime, bet kol kas viską pavyksta išspręsti“, – pripažino Socialinių paslaugų centro direktorė ir iškart pasidžiaugė čia dirbančiomis specialistėmis.

Čia kasdien darbuojasi socialinė darbuotoja Kristina Sendžikienė, užimtumo specialistė Jolita Puskunigienė bei keturios individualios priežiūros darbuotojos. Pasak A. Balčiūnienės, kolektyvas kūrybingas ir atsidavęs, nuolat ieškantis naujų veiklų bei būdų, kaip pritraukti daugiau lankytojų.

„Pakalbame apie platesnį spektrą veiklų, galvojame ir apie atvirų durų dieną. Norime parodyti žmonėms, ką turime“, – sakė ji.

Dienos centre dirbanti komanda siekia, kad lankytojai čia rastų ne tik priežiūrą, bet ir prasmingą kasdienybę. Daug dėmesio skiriama jų ugdymui, savarankiškumo stiprinimui ir socializacijai – organizuojamos išvykos, dalyvaujama renginiuose, aktyviai bendradarbiaujama su „Vilties“ draugija bei kitomis organizacijomis.

Tarp noro padėti ir realių kliūčių

Pasidžiaugus atnaujintomis erdvėmis, diskusija persikėlė prie stalo. Asmenų su negalia gerovės tarybos dėmesys buvo skirtas pačioms paslaugoms. Pasak dienos centro darbuotojų, keičiasi lankytojų poreikiai: šiuo metu daugumą lankytojų sudaro vyrai, kuriems tradiciniai rankdarbiai nėra patrauklūs, todėl ieškoma labiau praktinių, fiziniu aktyvumu paremtų veiklų.

„Norime orientuotis į darbinius įgūdžius – aplinkos tvarkymą, smulkesnius ūkinius darbus. Žmogui labai svarbu jaustis reikalingam“, – akcentavo A. Balčiūnienė.

Nors paslaugų kokybė auga, centras susiduria su logistiniais iššūkiais. Šiuo metu paslaugos orientuotos į lankytojus iš Šakių, Kudirkos Naumiesčio, Griškabūdžio ir Barzdų seniūnijų. Vežti žmones iš atokesnių rajono kampelių kol kas sudėtinga dėl didelių laiko ir transporto sąnaudų.

Posėdžio metu kalbėta apie opias šiandienos problemas – kaimo žmonių uždarumą, socialinę izoliaciją bei šeimų nenorą savo artimuosius įtraukti į dienos centrų veiklas.

„Kaimo žmogų, kuris daugelį metų gyvena tik savo šeimos aplinkoje, pasiekti nėra lengva. Todėl labai vertiname seniūnų pagalbą – jie pažadėjo kalbinti žmones, drąsinti juos atvykti ir įsitraukti“, – sakė A. Balčiūnienė.

Tarybos nariai atvirai kalbėjo ir apie atvejus, kai negalią turintys asmenys tampa priklausomi nuo šeimos finansinių sprendimų. Diskusijoje pripažinta, kad kartais žmonės neišleidžiami į dienos centrus vien dėl to, jog šeimos nenori prarasti globos ar slaugos išmokų.

Paliestos ir ateities perspektyvos. G. Didžbalienė pristatė planuojamas Socialinio klimato fondo galimybes, kurios nuo 2027 m. galėtų padėti socialiai pažeidžiamiems gyventojams renovuoti būstus, keisti langus, duris ar šildymo sistemas. Taip pat daug dėmesio skirta transporto problemai, nes rajone vis dar trūksta specializuotų automobilių ir darbuotojų, galinčių užtikrinti žmonių pavėžėjimą iš atokesnių vietovių.

Posėdžio pabaigoje vicemerė priminė, kad iki rugpjūčio 1 d. savivaldybė laukia siūlymų socialinių darbuotojų premijoms bei nominacijoms gauti.

„Labai svarbu pastebėti tuos žmones, kurie dirba tylų, sunkų ir dažnai nematomą darbą“, – sakė ji.

Kitas Šakių rajono asmenų su negalia gerovės tarybos posėdis planuojamas rugsėjo pradžioje. Jame ketinama plačiau aptarti Tarptautinės žmonių su negalia dienos renginius bei tolesnius sprendimus dėl socialinio transporto paslaugų rajone.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3