Seniūnų pasitarime prisistačiusi naujoji Šakių rajono policijos komisariato viršininkė Kristina Siriūnienė žadėjo daugiau dėmesio skirti probleminėms vietoms ir glaudžiau bendradarbiauti su seniūnijomis. Seniūnai išsakė opiausias rajono problemas – nuo miškovežių gadinamų kelių iki pavojingo keturračių ir motociklų vairavimo. Taip pat aptarti praūžusios audros padariniai, sutrikęs mobilusis ryšys ir vandens tiekimo problemos. Dėmesio sulaukė ir kasdieniškesni klausimai – netvarkomi sklypai, senosios kapinės, žvyrkelių bei pėsčiųjų ir dviračių takų priežiūra.
Naujoji Šakių rajono policijos komisariato viršininkė K. Siriūnienė komisariate dirba jau trečią savaitę, šiuo metu daugiausia dėmesio skiria aplinkai ir situacijai rajone pažinti. Pareigūnė pasidžiaugė, kad Šakių rajono kriminogeninė situacija, palyginti su Vilkaviškio rajono savivaldybe, kurioje ji dirbo iki šiol, yra ramesnė.
„Man svarbūs jūs – seniūnijų seniūnai. Norėsiu išsigryninti problemas seniūnijose, išsiaiškinti, ką galime padaryti mes, policijos pareigūnai, ir kuo jūs galite prisidėti prie saugios aplinkos kūrimo. Tikiuosi jūsų bendradarbiavimo ir atvirumo. Planuoju apsilankyti seniūnijose. Tikrai daug dėmesio skirsiu vadinamiesiems „taškams“, taip pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo problemai“, – kalbėjo komisariato viršininkė.
Ji taip pat pabrėžė, kad vienas iš prioritetinių darbų – stiprinti policijos komandą, mat šiuo metu pareigūnų trūksta, ypač Veiklos skyriuje.
Administracijos direktorius Vytautas Ižganaitis iš karto iškėlė ir gyventojams bei seniūnams aktualią problemą – miesteliuose jaunuoliai keturračiais ir motociklais važinėja dideliu greičiu, kelia triukšmą ir neretai nepaiso kitų eismo dalyvių saugumo. Pasak direktoriaus, reikėtų ieškoti būdų, kaip šią problemą spręsti ir užtikrinti didesnę tvarką miesteliuose.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į automobilių statymo problemą turgaus dienomis. Miesteliuose vykstant turgams, vairuotojai automobilius neretai palieka tam neskirtose vietose, todėl, administracijos direktoriaus teigimu, šiose vietose taip pat būtų reikalingas didesnis policijos pareigūnų dėmesys. K. Siriūnienė žadėjo, kad, siekiant užtikrinti didesnę tvarką ir saugumą, probleminėse vietose bus rengiami tiksliniai policijos patruliavimai.
Kriūkų seniūnas Anatolijus Kazlauskas iškėlė miškovežių gadinamų kelių problemą. Pasak jo, už tokius pažeidimus bausti gali ir seniūnai, tačiau praktikoje tai padaryti sudėtinga, nes jie neturi galimybių nustatyti transporto priemonės savininko. Seniūnas siūlė, kad seniūnijų surinktą informaciją apie tokius pažeidimus nagrinėtų policija ir, nustačiusi pažeidėjus, jiems skirtų baudas. Lukšių seniūnas Vytautas Andziulevičiaus taip pat kalbėjo, kad miškovežiai ir toliau gadina seniūnijų kelius. Pasak jo, miškovežių vairuotojai ne visuomet susitvarko reikiamus leidimus važiuoti seniūnijų keliais, todėl kyla sunkumų kontroliuojant tokį eismą ir užtikrinant atsakomybę už keliams padarytą žalą.
Susirinkime daug dėmesio skirta praūžusios audros padariniams aptarti. Meras Raimondas Januševičius padėkojo seniūnams, kurie, nepaisydami įprastų darbo valandų, aktyviai prisidėjo prie įvairių dėl audros kilusių problemų sprendimo – padėjo organizuoti ant kelių nuvirtusių medžių šalinimą, rūpinosi vandens tiekimo atnaujinimu ir kitais skubiais darbais.
Meras taip pat paragino seniūnus aplankyti vienišus gyventojus ir įsitikinti, ar jų namus galima pasiekti, ar keliai jau atlaisvinti, ar žmonės turi elektros energiją.
„Ir seniūnams, ir administracijai teko sugerti už ESO žmonių pyktį. Kiek galėjome, mes ėmėmės priemonių, pasitelkėme generatorius vandens tiekimui atkurti. Gelbėjo ir žemės ūkio bendrovės su savo technika. Vandenvietėse turėtų būti įrengtos trifazės rozetės, kad prireikus būtų galima iš karto prijungti generatorių. Apie tai kalbėsimės ir su UAB „Šakių vandenys“ vadovais“, – sakė meras.
Kaip teigė Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis, viena iš problemų audros metu – sutrikęs mobilusis ryšys. Į tai atkreipė dėmesį ir meras, teigęs, kad sutrikęs mobilusis ryšys parodė, jog rajone reikėtų turėti alternatyvią ryšio sistemą, kuri galėtų užtikrinti susisiekimą su seniūnais, įstaigomis ir administracija ekstremaliųjų situacijų metu.
Nors seniūnai dėkojo UAB „Šakių vandenys“ už operatyvų bendradarbiavimą ir pagalbą audros metu, Barzdų seniūnė Jurgita Didžiulienė atkreipė dėmesį ir į praktinę problemą. Pasak jos, reikėtų pasirūpinti geresniais privažiavimais prie vandenviečių, nes, prireikus atvežti elektros generatorių, jas buvo sudėtinga pasiekti.
Administracijos direktorius taip pat priminė apie pareigą tinkamai prižiūrėti sklypus. Pasak jo, privalomas sklypų šienavimo terminas baigėsi rugsėjo 15 d., tačiau savivaldybė ir toliau sulaukia gyventojų skundų dėl netvarkomų teritorijų. Viena iš minimų vietų – prie ligoninės esanti neprižiūrima sodyba. Siūlė už netvarkomus ir nenušienautus sklypus jų savininkams taikyti administracines baudas. Seniūnus taip pat ragino įvertinti žvyrkelių būklę ir pagal poreikį organizuoti jų priežiūros darbus – vienur kelius greideriuoti, kitur papildomai žvyruoti.
„Reikia įvertinti ir medžių keliamą pavojų. Praūžusi audra tai labai aiškiai parodė. Į mus kreipiasi žmonės dėl pavojingų medžių pašalinimo, tačiau kartais tokio leidimo nesuteikiame. Nesaugokite tų topolių, esančių Zyplių dvaro teritorijoje prie kelio, vedančio į dvarą, taip pat Šakiuose, prie Zanavykų turgaus, o šalinkite“, – rekomendavo administracijos direktorius.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas paragino seniūnus atkreipti dėmesį į senąsias, nebeveikiančias seniūnijų kapines. Jis siūlė periodiškai jas nušienauti, iškirsti krūmus ir pasirūpinti, kad šios teritorijos nebūtų apleistos. Barzdų seniūnė pastebėjo, kad prižiūrėti visas senąsias kapines seniūnijoms nėra lengva, nes tam trūksta tiek darbuotojų, tiek kitų išteklių.
„Seniūnijoje turime 11 kapinių, todėl neturime tiek rankų ir pajėgų, kad galėtume visas jas reguliariai nušienauti. Kiek galime, ypač prieš Vėlines, jas sutvarkome. Manau, pirmiausia reikėtų visas kapines paženklinti ir tai padaryti vienodai visame rajone“, – siūlė seniūnė.
Kalbėta ir apie naujų pėsčiųjų bei dviračių takų priežiūrą ir šienavimą. Vien Lukšių seniūnijoje šiems darbams atlikti gali prireikti apie 10 tūkst. eurų.
Šakių seniūnas Dalius Jasevičius atkreipė dėmesį ir į gyventojo išsakytą problemą. Pasak jo, greta miesto kapinių gyvenantis žmogus skundžiasi, kad, nutiesus pėsčiųjų ir dviračių taką, šalia esantys grioviai prisipildo vandens, kuris pradeda tekėti į jo kiemą.
Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėja Jurgita Bosikienė seniūnus informavo, kad Šakių rajono bendrojo plano keitimo procesas pusmečiui sustabdytas, kol rengiamas Panemunių saugomų teritorijų ribų plėtimo planas.
Eduardas iš Griškabūdžio:
