Po stagnacijos – pokyčių viltis Kudirkos Naumiesčio užtvankai 

Projektą, kurio metu šalyje bus pertvarkomos ar demontuojamos devynios užtvankos, tarp kurių ir Kudirkos Naumiesčio, pristatė Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai, prašę ir savivaldybės pagalbos bei bendradarbiavimo, siekiant sėkmingo projekto įgyvendinimo. D. Pavalkio nuotr.

Apgriuvusi, avarinės būklės Kudirkos Naumiesčio užtvanka bei greta stūksantis fiziniam asmeniui priklausantis statinys, kur kadaise buvo šašlykinė, – senas šašas šiame mieste. Nors 2023 m. gruodį pagaliau buvo nutraukta sutartis su nuomininku, visgi didesnių pokyčių sprendžiant problemą nesulaukta. Tačiau trečiadienį savivaldybėje vykęs susitikimas nuteikia viltingai – pristatytas projektas, kurį įgyvendinant šalyje planuojama pertvarkyti ar demontuoti devynias užtvankas, tarp kurių – ir Kudirkos Naumiesčio.

Svečius iš Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) sutikęs meras Raimondas Januševičius su komanda pirmiausiai trumpai priminė priešistorę ir apgailestavo, kad laikas eina, užtvanka avarinė, išlūžus jos daliai jau prieš kurį laiką ėmė slinkti ir upės šlaitas vakarinėje pusėje, tačiau rasti priemonių tam pažaboti nepavyksta. Projekto rengėjų jis teiravosi, ar pagal projektą įmanoma tik demontuoti užtvanką, galbūt, rengiant dokumentaciją, kartu galima numatyti ir tam tikrus sprendinius, kurie ateityje palengvintų galimybę čia sukurti rekreacinę erdvę.

„Yra dar ir privati nuosavybė, tai svarbu nepakenkti tam statiniui likviduojant esamos užtvankos dalis“, – dėmesį atkreipė meras.

Projektą pristatydamas APVA Aplinkosaugos departamento direktorius Artūras Pužas informavo, kad pagrindinis projekto „Upių vientisumo atkūrimas“ tikslas – atkurti upių ekologinį vientisumą ir sukurti palankias sąlygas saugomoms rūšims. Yra gerų pavyzdžių, kai pašalinus užtvankas sėkmingai atkurtos upių vagos, atsilaisvina migracijos keliai saugomų žuvų rūšims ir pastebimos žuvys, kurių esant statiniams upėse nebuvo. Vienas tokių pavyzdžių – Salantuose. 

Iš viso pertvarkymui ar demontavimui pasirinktos devynios užtvankos šalyje, jos pasirinktos ir atsižvelgiant į Aplinkos ministerijos atliktą užtvankų studiją bei savivaldybių poreikius, atlikus išsamų vertinimą. Tarp tvarkytinų patenka ir Kudirkos Naumiesčio. Be jos planuojama pertvarkyti ar šalinti Anykščių miesto, Žažumbrio, Cesarsko malūno, Spenglos, Greiželio, Padubysio malūno, Alaušo ir Satarečiaus užtvankas. 

Visiems darbams numatyta 5,3 mln. eurų, iš jų Kudirkos Naumiesčiui tenka 698 tūkst. eurų. Tiesa, jau susitikimo metu svarstyta, ar tokia suma bus pakankama. Be to, kaip kalbėjo A. Pužas, nors projekto rengėjai pasirengę išgirsti savivaldybės lūkesčius iš rekreacinės pusės, jis neabejoja, kad tai tikriausiai bus netinkamos finansuoti lėšos ir tada jau reikia kalbėti, kiek pati savivaldybė šiai daliai galėtų skirti lėšų, nes apskritai projektas europinis ir visos lėšos yra Europos Sąjungos. 

„Rekreacijai nėra užkirstas kelias, išsinagrinėsime grįžę sąlygas ir pasižiūrėsime, ar galime kažkiek atliepti jūsų poreikius“, – pažymėjo APVA Aplinkosaugos departamento direktorius.

Visgi jau dabar neabejojama, kad lėšų kylant kainoms gali pritrūkti ne tik patiems darbams, bet ir projektavimui, tad, jeigu taip nutiktų, žadama ieškoti ir papildomų finansavimo šaltinių.

„Matysime, kaip seksis tilpti į planą, nes rinka maža su hidrotechnikos statinių projektuotojais. Kudirkos Naumiestyje projektavimui numatyta beveik 37 tūkst., demontavimui ir visai rangai – 643 tūkst. eurų“, – pristatė projekto vadovas Domininkas Sarpalius. 

Svečiai, apžvelgdami, kas šiuo metu jau padaryta ir kokioje stadijoje yra projektas, pažymėjo, kad pasirašyta partnerystės sutartis su savivaldybe, projektui gautas finansavimas, parengta techninė specifikacija. Visgi įdomiausia, kada galėtų prasidėti realūs darbai. Tačiau nors APVA atstovai pažymėjo, kad yra suinteresuoti projektą įgyvendinti kuo anksčiau, realūs darbai Kudirkos Naumiestyje geriausiu atveju galėtų prasidėti 2028 m. Jeigu šiais metais bus pradėti projektavimo darbai, bus gerai, sakė jie. Be to, svarstyta, kad papildomų trukdžių gali kilti ir dėl kultūros paveldo, jeigu bus reikalingas išsamus poveikio aplinkai vertinimas, tokių dokumentų derinimas irgi trunka apie pusmetį. Visgi projektą pristatę APVA atstovai nusiteikę optimistiškai, nes iki 2029m. projektas turėtų būti įgyvendintas.

Be minėtų niuansų projekto rengėjai žada nemažą dėmesį skirti komunikacijai. Jie patys ketina susitikti su bendruomene, papasakoti apie projektą, nes yra bendruomenių, kur projektas pasitinkamas skeptiškai, kadangi užtvankos yra tapusios neatsiejama miesto kraštovaizdžio dalimi, todėl vietos bendruomenė pokyčių nenori. Kaip bus Kudirkos Naumiestyje, parodys laikas, nes nors užtvanka griūvanti, visgi naumiestiečiai ne vienerius metus buvo maitinami pažadais, kad čia planuojama atstatyti kadais veikusią hidroelektrinę. Sutartis, nesilaikant įsipareigojimų, su UAB „Lithidro“ buvo nutraukta 2023 m. gruodį. Beje, susitikimo metu seniūnas Edvardas Belevičius kėlė klausimą ir dėl vizijos, o kas bus su likusiu statiniu, kuris net demontavus užtvanką nekurs pridėtinės vertės ir aplinkos nepuoš. Kadangi tai privataus asmens turtas, kol kas šiuo klausimu atsakymų nėra.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.