Atrodytų, techninis klausimas – naujos renginių organizavimo Šakių rajono viešosiose vietose taisyklės – komitetuose ir rajono taryboje išprovokavo gerokai platesnę diskusiją apie tai, kokį norime matyti patį Šakių centrą – miesto skverą. Ar kelis kartus per metus skvere įsikuriančios atvykstančių prekybininkų mugės suteikia miestui gyvybės, ar vis dėlto plastikinėmis palapinėmis užstatyta reprezentacinė erdvė yra ne tokia gyvybė, kurios norėtųsi? Kol kas pasirinktas tarpinis variantas – prekybos neuždrausti, tačiau palapines leisti statyti tik konkrečiai numatytose vietose. Taryboje tokiam sprendimui pritarė 19 narių, šeši susilaikė.
Klausimas brendo ne vieną dieną
Kad problema nėra nauja, paaiškėjo dar komitetų posėdžiuose. Tarybos narė Rima Rauktienė kėlė klausimą, ar apskritai centrinė miesto erdvė prie kariljono turėtų būti užstatoma prekybinėmis palapinėmis. Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Gintaras Demenius aiškino, kad naujoje schemoje prekybos vietos jau apribotos ir išdėstytos taip, kad palapinės nebebūtų statomos bet kaip. Tačiau daliai komiteto narių to pasirodė per maža. Tarybos narys Bernardinas Petras Vainius siūlė netgi klausimą atidėti ir vis dėlto prekybai ieškoti kitos viešosios erdvės. Svarstyta ir apie J. Lingio parką, tačiau pasigirdo argumentų, kad vieta mažiau centrinė, sudėtingesnis automobilių statymas, o ir pati parko erdvė kol kas nepritaikyta tokioms mugėms.
Ši diskusija persikėlė ir į ketvirtadienį vykusį tarybos posėdį. Kaip buvo paviešinta, nuo šių metų pradžios buvo gauti keturi prašymai rengti muges Šakių miesto skvere – po vieną balandį, gegužę ir liepą, o dar viena numatyta spalį. Tad, administracijos atstovų vertinimu, keturios mugės per metus skvero nuolatine turgaviete nepaverčia. Tačiau garsiai nuskambėjo ir argumentai, kad klausimų kelia ne kiek kartų jos vyksta, bet kaip jos atrodo vienoje reprezentatyviausių miesto erdvių. Tarybos narė Kristina Geršvaltaitienė priminė, kad Šakiai ir taip turi dvi nuolat veikiančias turgavietes, todėl svarstė, ar atvykstančios mugės negalėtų glaustis prie vienos jų. Abejonių jai kelia ir tokių mugių turinys – prekiauja ne vien amatininkai ar išskirtinių produktų gamintojai, bet ir įvairių pigių masinės gamybos prekių pardavėjai.
„Vizualinė tarša, patikėkit, yra, kad ir tuos tris–keturis kartus per metus. Vakare išeini pasivaikščiot, o ten palapinės, apsuktos plastiko plėvele. Tai nėra labai patrauklu“, – kalbėjo K. Geršvaltaitienė, siūliusi ateityje svarstyti ir didesnius prekybos įkainius, kad miestas iš atvykstančių mugių gautų daugiau naudos.
Palapinės užstoja lankytinas vietas
Dar vieną problemos pusę išryškino gidės patirties turinti tarybos narė R. Rauktienė. Ji pasakojo apie nemalonią situaciją, kai yra tekę turistų grupę vesti per skverą tokios mugės metu – buvo sudėtinga prieiti prie kariljono, jį apžiūrėti ar nusifotografuoti, o prekybininkai natūraliai siekė atvykėlių dėmesį nukreipti į savo prekes.
„Tu nori parodyti kraštą, o rodai nežinia ką“, – tarybos posėdyje vaizdingai apibendrino R. Rauktienė.
Vis dėlto ji pripažino ir kitą medalio pusę: į tokias muges atvežama sūrių, saldumynų, prieskonių ir kitų produktų, kurių vietos gyventojai kasdien Šakiuose galbūt neįsigytų. Tad klausimas, anot jos, ne apie pirkėjo teisės rinktis ribojimą – labiau apie tai, ar prekybai pasirinkta tinkamiausia vieta.
Panašūs nuogąstavimai jau kurį laiką kilo ir Šakių turizmo ir verslo informacijos centrui.
Jo vadovė Vaida Zimnickienė taip pat prisiminė atvejį, kai laukiant turistų grupės tiesiai prieš kariljoną buvo sustatytos prekybininkų palapinės. Tuomet centro darbuotojai kreipėsi ir į leidimus išduodantį skyrių, ir į seniūną.
„Tuo konkrečiu atveju buvo sureaguota greitai, problema buvo išspręsta – mugės dalyviai paprašyti pasitraukti. Tačiau klausimas, ką daryti toliau, liko“, – sako V. Zimnickienė ir pripažįsta, kad būta siūlymo svarstyti kitą vietą atvykstančioms mugėms, o skvere leidimų prekybai apskritai nebeišduoti.
Anot jos, prekyba skvere vyksta juk ir per miesto organizuojamus renginius. Todėl V. Zimnickienė galiausiai sako linkusi pritarti dabartiniam variantui – neuždrausti prekybos, bet tiksliai nustatyti, kur gali stovėti palapinės, ir griežtai reikalauti šios tvarkos laikytis.
„Kad kariljonas būtų laisvai prieinamas, informaciniai stendai nestumdomi ir neužstojami, kad įsitektų ir prekeiviai, ir miesto svečiai turistai“, – esmę nusako TVIC vadovė.
Leiskime miestui gyvuoti
Tarybos posėdyje netrūko ir visiškai kitokio požiūrio. Jo šalininkai retoriškai klausė – jeigu nuolat kalbame apie tuštėjantį miesto centrą, ar kelioms dienoms jame atsirandantys prekybininkai ir žmonių srautas tikrai yra didelė problema? Tarybos narys Tomas Skaizgirys kalbėjo, kad miesto skveras dažniausiai būna tuščias, jame niekas nevyksta, tačiau atsiradus norinčių kažką daryti pradedame kalbėti apie vizualinę taršą.
„Leiskime tam miestui gyvuoti, leiskime jam judėti. Čia yra miestas, miesto centras“, – kalbėjo tarybos narys, pabrėždamas, kad trys ar keturios mugės per metus skvero turgaviete nepavers. Atsirado ir daugiau tarybos narių, pritariančių šiai minčiai. Taip bediskutuojant, kilo ir kitas klausimas – gal vis dėlto problema ne pati mugė, o jos forma? Tarybos nario Edgaro Pilypaičio vertinimu, miesto gyvybės galima būtų ieškoti ir kitaip – pavyzdžiui, kad ir atsirandančiuose estetiškuose prekybiniuose paviljonuose, kuriuose galėtų būti net ir nuolat siūlomos prekės, paslaugos ar vaišės.
„Tikrai ne mūsų dabartinis leidimas pasistatyti tris ar keturis kartus per metus plastmasines palapines miestą pagyvins“, – kalbėjo E. Pilypaitis, kartu apgailestaudamas, kad prieš priimant sprendimą nebuvo plačiau pasiklausta pačių miestiečių.
Nepaisant diskusijų ir siūlymų sprendimą atidėti, taryba naujoms taisyklėms pritarė. Tad bent kol kas pasirinktas tarpinis kelias. Atvykstančios mugės Šakių miesto skvere galės vykti ir toliau, tačiau palapinės turės būti statomos tik nustatytose zonose. Savivaldybės atstovai pripažino, kad šiuo metu tinkamos alternatyvios vietos mugėms mieste nėra. J. Lingio parko erdvė pavasarį ir rudenį tam dar nepritaikyta, tačiau ateityje, rekonstravus parką, prie mugių vietos klausimo būtų galima sugrįžti.
Panašių diskusijų kyla ir kituose Lietuvos miestuose, kur mugėms reprezentacinėse erdvėse keliami ne tik organizaciniai, bet ir estetiniai reikalavimai. Ar Šakiuose pasiteisins dabartinis sprendimas, parodys praktika, tačiau diskusija, kokią gyvybę norime matyti miesto skvere, veikiausiai dar nesibaigė...
Eduardas iš Griškabūdžio:
