Dar prieš porą metų Lekėčiuose iškelta mintis siekti kurortinės teritorijos statuso šiandien įgauna naują kontekstą. Vyriausybei pakeitus reikalavimus vietovėms, pretenduojančioms į kurorto ar kurortinės teritorijos statusą, apie tokią galimybę viešai priminė Šakių rajono meras Raimondas Januševičius. Tad kiek realu, kad Lekėčiai galėtų pasukti šiuo keliu?
Rugsėjo pradžioje Vyriausybė atnaujino reikalavimus kurorto ar kurortinės teritorijos statuso siekiančioms vietovėms, suteikdama daugiau lankstumo regionams. Vienas reikšmingiausių pokyčių – lankstesnis požiūris į aplinkkelius, kurių reikalavimas mažesnėms savivaldybėms neretai tapdavo rimta kliūtimi. Daugiau dėmesio dabar skiriama faktinei aplinkos būklei – oro kokybei, triukšmui ir elektromagnetinei taršai, taip pat pėsčiųjų, dviračių ir pažintinių takų infrastruktūrai bei jos pritaikymui žmonėms su negalia.
Šalyje šiuo metu yra keturi kurortai (Birštonas, Druskininkai, Neringa ir Palanga) bei penkios kurortinės teritorijos: Anykščiai, Trakai, Zarasai, Ignalinos miesto, Strigailiškio ir Palūšės kaimų dalių teritorija bei Kulautuvos, Kačerginės ir dalies Zapyškio teritorija.
Daugiau idėja nei konkretus planas
Pasikeitus reikalavimams, rajono meras R. Januševičius priminė dar prieš porą metų Lekėčiuose iškeltą ambicingą idėją siekti kurortinės teritorijos statuso, kuri, jo vertinimu, dabar įgauna daugiau realių galimybių. Vis dėlto seniūnas Ričardas Krikštolaitis pripažįsta, kad kol kas tai daugiau ateities vizija – naujuosius reikalavimus dar reikėtų išsamiai įvertinti, o konkrečių žingsnių seniūnijoje kol kas nesiimta.
„Duok, Dieve, kad tai išsipildytų“, – į galimybę žvelgia seniūnas, kartu pabrėždamas, kad tokie pokyčiai greitai neįvyksta: tam reikalinga infrastruktūra, apgyvendinimo, poilsio ir kitos paslaugos. Vis dėlto paklaustas, kodėl iš visų rajono vietovių tarp kurortinių teritorijų galėtų būti minimi būtent Lekėčiai, R. Krikštolaitis argumentų randa ne vieną.
„Graži gamta, turime labai gražių vietų Lekėčiuose“, – sako jis ir vardija kitus privalumus: nedidelį atstumą iki Kauno, patrauklią gyvenamąją aplinką, besitvarkančias sodybas. Pasak seniūno, parduodami būstai čia ilgai pirkėjų nelaukia, atnaujinami seni pastatai, kuriasi ir iš užsienio grįžtantys žmonės. Kaip vieną pavyzdžių jis mini Šilo gatvę, kurios sodybos ne kartą įvertintos už gražiai tvarkomą aplinką.
Vienas ryškiausių gamtinių objektų – Didysis šaltinis, kurį seniūnas vadina viena lankomiausių vietų savivaldybėje. Nors teritorija priklauso Valstybinių miškų urėdijai, prie jos priežiūros prisideda ir seniūnija. R. Krikštolaitis atkreipia dėmesį ir į kitas sutvarkytas miestelio erdves, kurios dar prieš septynerius ar aštuonerius metus buvo apaugusios brūzgynais.
Kalbėdamas apie rekreacinį krašto potencialą, seniūnas prisimena ir Kretkampį prie Nemuno. Anot jo, čia kadaise buvo susiformavęs gyvenamosios ir poilsio infrastruktūros kompleksas, turėjęs panašumų su Kačergine ar Kulautuva, tačiau vėliau sunykęs.
Vien gražios gamtos neužtenka
Nors pakeista tvarka suteikia daugiau lankstumo, vien patrauklaus kraštovaizdžio ir turistų lankomų objektų nepakanka. Išlieka aplinkos, infrastruktūros, gamtinių išteklių ir teritorijų planavimo reikalavimai. Kurortinės teritorijos statusas gali būti suteiktas ne tik visai gyvenamajai vietovei, bet ir jos daliai ar kelioms besiribojančioms vietovėms – tokiu principu kurortinę teritoriją sudaro Kulautuva, Kačerginė ir dalis Zapyškio.
Ar Lekėčiai šiandien atitiktų visus reikalavimus, atsakymo kol kas nėra – tam reikėtų išsamaus vertinimo. Pats statusas atvertų daugiau galimybių finansuoti rekreacinės infrastruktūros plėtrą ir pritraukti investicijų, tačiau savaime negarantuotų nei turistų, nei investuotojų.
Tad apie Lekėčius kaip būsimą kurortinę teritoriją kalbėti dar ankstoka – konkrečių procedūrų nepradėta. Tačiau pasikeitusi tvarka prieš porą metų iškeltai idėjai suteikia daugiau pagrindo. Pats seniūnas Lekėčių perspektyvomis neabejoja.
„Lekėčiai – perspektyviausia vieta Šakiuose“, – pokalbį užbaigia R. Krikštolaitis.
Eduardas iš Griškabūdžio:
