Asta GVILDIENĖ

Gegužės mėnesį naujoji Kidulių bendruomenės valdžia savo veiklą pradėjo nuo bendruomenės namų, besikuriančių buvusiame vaikų darželyje, sutvarkymo ir pritaikymo kiduliečių reikmėms. Kadangi tam reikia nemažai pinigų, Kidulių bendruomenės centro „Vinkšnupis“ pirmininkas Leonidas Mazuras,  norėdamas dar suspėti į nuvažiuojantį Europos Sąjungos finansuojamų projektų traukinį, nusprendė teikti paraišką jau paskutiniam trečiajam kvietimui, kurį planuojama paskelbti ateinančių metų pavasarį.

Nuotr. Kidulių bendruomenės pirmininkas L.Mazuras džiaugėsi, kad ne tik bendruomenės nariai savanoriškai padeda  bendroje veikloje.

Kidulių bendruomenės centro „Vinkšnupis“ pirmininkas Leonidas Mazuras teigė, kad bendruomenei beveik vienodai svarbūs du projektai: „Dvaro svirno stogo uždengimas“ ir „Bendruomenės namų ir jų aplinkos sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenės reikmėms“. Kadangi dviejų projektų vienu metu nėra galimybės įgyvendinti, tai spalio 6 dieną susirinkę kiduliečiai pasisakė už antrąjį projektą, nes svirno stogo uždengimui prireiktų net 2,7 mln. litų, kai tuo tarpu bendruomenėms trečiajame kvietime bus skiriama geriausiu atveju tik po 150 tūkst. litų.

Per keletą mėnesių padaryta išties nemažai: savo jėgomis išbetonuotos ir linoliaumu išklotos koridoriaus grindys, išvedžiota priešgaisrinė signalizacija, įrengtas bendruomenės pirmininko kabinetukas, į kurį jau perkraustyti visi dokumentai, atvesta interneto prieiga. Pasak L.Mazuro, jei būtų galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis, į bendruomenės namus atsivestų vandenį, įrengtų tualetą ir suremontuotų likusias patalpas, o taip pat sutvarkytų ir nudažytų pastato išorę, šalia įrengtų nedidelę aikštelę automobiliams.

 
Bendruomenės planuose numatyta ir daugiau darbų. Pirmininkas teigė, kad labai svarbu būtų sutvarkyti šalia esančią lauko estradą, nusipirkti palapinių ir elektros generatorių, nes bendruomenės šventes, užsitęsiančias iki sutemų, sunku apšviesti, kai jos vyksta panemunėje įrengtame parke. „Labai reikalingas universalus traktoriukas, kuriuo būtų galima ir žolę nupjauti, ir sniegą nuvalyti, - svajonėmis dalijosi L.Mazuras. – Nereikėtų samdyti, tad nauda būtų didžiulė. Ir miestelio vaizdas pasikeistų.“

Paklaustas, ar sunku buvo pradėti vadovauti bendruomenei, L.Mazuras tik nusišypso. „Žmonės padeda. Susirenka, pasitaria ir daro, - tvirtino jis. – Yra daug savanorių ir netgi ne bendruomenės narių. Bendruomenės namų durys atviros visiems – kas tik nori gali čia užeiti, užsiimti pačia įvairiausia veikla.“ Bendruomenės pirmininkas pasakojo, kad, pajungus multimediją, bendruomenės namuose kiduliečiai gausiai rinkosi stebėti  Europos vyrų krepšinio čempionato rungtynių.

„Vienas dalykas, kurio neįvertinau – tai laikas, - prisipažino L.Mazuras. – Dabar jo iki skausmo trūksta. Gal ateityje, kai viską susitvarkysime, reikės mažiau, o šiandien esu dėkingas šeimai, kad ji į mano bendruomeninę veiklą žiūri labai tolerantiškai.“ Iš tiesų, mūsų amžiuje dažnas apgailestauja, kad para turi tik 24 valandas. Gyvenimo tempas toks didelis, kad atrodo, jei diena nors kiek pailgėtų, tai viską suspėtume. O iš tiesų, tikriausiai niekas nepasikeistų - lygiai taip pat bėgtume ir skubėtume.

Nors pradžioje buvo minčių pasitraukti ir erzino per visą vasarą užsitęsęs bendruomenės dokumentų perdavimas – galutinis taškas buvo padėtas tik rugpjūčio mėnesį, tačiau žmonių palaikymas ir iniciatyva neleido nuleisti rankų. Naujasis bendruomenės pirmininkas į ateitį žiūri su optimizmu ir didelėmis ambicijomis. „Kaip seksis ateityje – pamatysime, - sako jis. – Einu ir beldžiuosi, ir man būna atidaryta.“

Kaip žmonės vertina pirmininko veiklą ir pastangas, jų pačių ir reikia paklausti, tačiau L.Mazuro nuomone, bet kokiu atveju nauja šluota kitaip šluoja. Žmonės į bendruomenės namus rinkosi mažomis grupelėmis, išsakė savo pageidavimus, pamąstymus, kur mato problemas, ką pirmiau reikėtų padaryti. „Pavyzdžiui, yra gražiai dainuojančių moterų grupelė, kuri galėtų pasirodyti per šventes ir užsiimti šia veikla, tačiau neturi muzikanto – mūsų kultūros skyriaus darbuotojas to niekaip negali išspręsti“, - apgailestavo jis.

Naujasis pirmininkas prisipažino, kad jei būtų pinigų, tai ir problemų jokių nekiltų, tačiau pinigų visada trūko ir truks, todėl tenka ieškoti rėmėjų. Jis sako, kad jų randa ne tik Šakių, bet ir kaimyniniame Jurbarko rajone. Be to, daug pinigų suaukoja ir bendruomeniečiai, be kurių pagalbos miestelio švenčių, tikriausiai, nebūtų įmanoma suorganizuoti.

Pasak L.Mazuro, bendruomenės veiklą visapusiškai palaiko ir seniūnas – labai tvarkingas ir ūkiškas žmogus, besistengiantis, kad miestelis kasdien atrodytų vis gražesnis ir jaukesnis. „Rodos, tik užsimeni, pakalbi, o jis nepamiršta - po kiek laiko jau ir suorganizuoja, - džiaugėsi bendruomenės pirmininkas. – Manau, bendromis visų pastangomis mes galime padaryti labai daug.“