Šakių rajone seniūnaičių kadencija jau eina į pabaigą

seniunaiciaiGintarė MARTINAITIENĖ

Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas netrukus baigsis pirmųjų rajone išrinktų seniūnaičių įgaliojimai. Taigi, pagal įstatymą, turėtų būti renkami nauji. Ar šis kritikuotas valdžios sumanymas seniūnijose pasiteisino ir kaip savo pagalbininkus vertina patys seniūnai?

Nuotr. Daugiausiai seniūnaičių turi Šakių seniūnija, kurios vadovas A. Jakas apie juos atsiliepia itin gerai.

Pasitars su seniūnais

Pasidomėjus, kaip seniūnaičio pareigybės prigijo kituose rajonuose, mes, ko gero, galime džiaugtis. Pasirodo, yra tokių vietovių, pavyzdžiui, Kupiškis, kur ir praėjus dvejiems metams nuo nutarimo turėti seniūnaičius, jie iki šiol iš 33 numatytų teturi septynis. Tad čia akivaizdžiai neprigijo iš viršaus nuleistos pareigybės ir jau turėsiantys baigti savo kadenciją jos net nepradėjo. Atsižvelgiant į Vietos savivaldos įstatymą, seniūnaičiai buvo renkami dvejiems metams, tad jų įgaliojimai jau eina į pabaigą. Mūsų rajone pirmasis seniūnaitis buvo išrinktas kovo mėnesį, tad laiko naujųjų rinkimų organizavimui dar yra. Administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis patikino, kad artimiausiame seniūnų pasitarime, sausio 19 dieną, šis klausimas kaip tik ir bus aptarinėjamas su seniūnijų vadovais. „Žiūrėsime, tarsimės su seniūnais. Manau, kai kur reikės perrinkti, kitur gal liks tie patys. Vienur jie labai aktyvūs, kitur ne. Įvairūs žmonės, tad įvairūs ir darbai, bet laiko šiam klausimui spręsti dar turime“, - kalbėjo J. Puodžiukaitis. Jis pats seniūnaičių rinkimą vertina teigiamai, nors seniūnaičiai dirba visuomeniniais pagrindais ir niekas už nieką jiems nemoka. Be to, mūsų rajone, kiek buvo rekomenduota išrinkti seniūnaičių, tiek ir buvo išrinkta – iš viso 77.
 
Tarpininkas tarp valdžios ir žmonių

Ar seniūnaičiai reikalingi, ar ne, tikriausiai priklauso nuo kiekvienos seniūnijos atskirai. Be to, ne vienas įžvelgia jų ir bendruomenių centrų vadovų dubliavimąsi, nes panaši darbo specifika, nei vieniems už darbą nėra mokama. Tačiau daugelis visgi džiaugiasi nemokama pagalba.

Pavyzdžiui, Kudirkos Naumiesčio seniūnija seniūnaičius jau turėjo iki minėto įstatymo priėmimo, tad naumiestiečiams dėl to nekilo jokių problemų. Atvirkščiai, seniūnaičių netgi sumažėjo – reikėjo išsirinkti aštuonis. Teigiamai apie seniūnaičius atsiliepia ir didžiausios, Šakių, seniūnijos vadovas Alfonsas Jakas. Atsižvelgiant į gyventojų skaičių, čia išrinkta ir daugiausiai - net14 seniūnaičių. Seniūnas tikino seniūnaičių nespaudžiantis, tačiau jų palaikymą jaučiantis ir bendrą kalbą visuomet randantis. Iš kai kurių net būtų galima pasimokyti iniciatyvumo bei entuziazmo. „Juk jis yra tiesioginis tarpininkas tarp žmonių ir seniūnų. Aš pats fiziškai nesuspėčiau visoje seniūnijoje visko sužiūrėti, tad reikia tik džiaugtis, kad yra žmonių, kurie gaišta laiką ir dirba visuomeniniais pagrindais, renginius organizuoja, kapinaites tvarko, imasi kitokios iniciatyvos“, - sakė A. Jakas. Plokščių seniūnė Laimutė Miliūnienė, seniūnijoje turėdama tris seniūnaites, tikino, kad vienos yra aktyvesnės, kitos mažiau aktyvios, tačiau bendrauja ir tariasi su visomis. „Paprastesnes problemas sprendžiame, kartkartėmis pasikviečiame, pabendraujame. Labai gerai, kai reikia gyventojams kokią informaciją pateikti, tad prie to jos ypač prisideda. Ypač aktyvi Voniškių seniūnaitė, ten net bendruomenė kuriasi“, - kalbėjo L. Miliūnienė. Ji pripažino, kad savanoriškai dirbti nori tikrai ne bet kas, tad apie perrinkimą kol kas negalvoja.

Duodate pareigas – duokite finansavimą

„Juk nereikia būti seniūnaičiu, kad atėjęs pas seniūną galėtum pasakyti vieną ar kitą problemą. Tai gali padaryti bet kuris seniūnijos gyventojas. Man kažkaip dirbtinai šitas dalykas atrodo. Juk jie vis vien be seniūno nieko nepadarys. Nepasakyčiau, kad yra kažkoks skirtumas, ar jie buvo, ar ne. Patys gyventojai turėtų būti pilietiškesni ir ne tik laukti kol problemas išspręs ar sutvarkys seniūnas“, - teigė Lukšių seniūnijos vadovas Vidas Cikana. Jis kalbėjo, kad pirmiausiai reikėtų ne pareigomis žarstytis, o jas duodant numatyti ir tam tikrą finansavimą. „Davė pareigas, tegul duoda ir atlyginimą. Pavyzdžiui, kaip ir tarybos nariams, už sugaištą laiką, važinėjimą ir pan. Valdininkai tai ir už savaitgalius išsimoka, o čia ką?“, - pusiau retoriškai teiravosi Lukšių seniūnas.

Pasiteiravus, ką administracijos direktorius mano apie seniūnaičių finansavimo klausimą jis prisiminė, kad apie tai buvo kalbama tik pradžioje. „Išsirinko ir paskui nutilo“, - teigė jis.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

35-eri Nepriklausomybės metai: Ar jaučiate pažangą?

klausimelis 03 14Emilijus iš Gelgaudiškio:

Be abejo per 35-erius metus padaryta didelė pažanga daugelyje sričių. Mano vaikystėje nebuvo mobilių telefonų, interneto. Po truputį viskas keitėsi. Teko ragauti ir emigranto duonos Norvegijoje. Pastebėjau, kad šioje šalyje gyvena išsilavinę žmonės, skiriasi nuo mūsų ir žmonių intelektas. Ten tave laiko žmogum, ne taip, kaip kartais mūsų šalyje. Šiuo metu dirbu Lietuvoje. Čia ir šeima. Visgi manau, kad šiandien dar nėra visiškos žodžio laisvės. Žmonės yra suvaržyti ir viešai negali reikšti savo nuomonės. 

klausimelis 03 14 2

Gytis iš Liepalotų:

Gimiau nepriklausomoj Lietuvoj. Paskelbus nepriklausomybę, Lietuvai daug galimybių atsivėrė: keliauti, studijuoti užsienyje. Teko ir man padirbėti Norvegijoje, bet pajutau, kad noriu sugrįžti, nes čia draugai, šeima. Todėl ir norisi būti čia. Esu Tėvynės fanas. Galima perspektyvią ateitį susikurti ir Lietuvoje, o jauni žmonės išvyksta į užsienį, kad užsidirbtų pragyvenimui. Visgi Lietuvoje sunku gauti gerai apmokamą darbą, kad įsigytum būstą, galėtum gyventi atskirai nuo tėvų.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.