
Nors rajono biudžetas bus tvirtinamas ateinančio mėnesio pabaigoje, pagrindiniai ir toli gražu nedžiuginantys niuansai jau aiškūs. Šiais metais planuojamas 5.5 mln. litų arba 6.6 procento mažesnis biudžetas nei 2010 metais. „Tikrai bus sunkūs metai ir toks biudžetas baugina, bet niekur nedingsime, išgyventi reikės“, - tikino Biudžeto ir turto skyriaus vedėja Egidija Grigaitienė.
Nuotr. Biudžeto ir turto skyriaus vedėja E. Grigaitienė pripažino, kad biudžetas baugina, todėl ir toliau teks veržtis diržus.
Tiesa, šiemet savivaldybei nepavyks išgyventi be paskolų, nors dar neaišku, kokią sumą reikės skolintis. „Be galo daug projektų ir jų įgyvendinimui reikės ne tik investicinių paskolų su mažomis palūkanomis, kurios bus grąžinamos tik nuo 2016 metų, bet ir komercinių paskolų. Regioninės plėtros programa didėja nuo 5 iki 7 mln. litų, tad tikrai neturėsime kito pasirinkimo“, - patikino vedėja.
Nors savivaldybės savarankiškos funkcijos, iš kurių lėšas savivaldybė susirenka savo teritorijoje, sudaro 30 proc., šiais metais joms teks apie 6 mln. mažiau nei 2010 metais. Vienas pajamų šaltinis šiais metais išnyks visai – tai pajamos iš baudų ir konfiskacijos, už kurias praėjusiais metais savivaldybė susirinko 580 tūkst. litų. Nuo šiol lėšos teks toms institucijoms, kurių pareigūnai surašė administracinės teisės pažeidimų protokolus. Daugiausiai jų, kaip rodo praktika, surašoma už kelių eismo taisyklių pažeidimus.
Jei pažvelgtume į dotuojamas valstybės biudžeto pajamas, tai labiausiai į akis krenta švietimo ir socialinės apsaugos sritys, kurioms visuomet skiriamas didžiausias finansavimas. Matyt, ne be reikalo imtasi ir švietimo sistemos pertvarkų, kurioms rajone tašką dės artimiausiu metu posėdžiausianti taryba.
Mažėjant mokinių skaičiui neišvengiamai mažinamos mokinio krepšelio lėšos. Nors jos ir taip stipriai sumažintos, po rugsėjo pirmosios, kai paaiškėja tikslus mokinių skaičius, dalis lėšų dar nubraukiama. Kol kas šiais metais šios lėšos sumažintos 1 mln. 845 tūkst. litų – nuo 26.3 mln. litų iki 24.5 mln. litų. Mokinių socialinei paramai (nemokamam maitinimui ir priemonių įsigijimui) skirta 280 tūkst. litų mažiau.
Pašalpoms ir kompensacijoms 2012 metais planuojama skirti taip pat mažiau. Lėšos sumažintos nuo 9.6 mln. litų praėjusiais metais iki 8.2 mln. litų šiais metais. Tiesa, 105 tūkst. litų padidėja lėšos viešiesiems darbams. Vadinasi, bedarbių skaičiaus mažėjimas neprognozuojamas.
Vyriausybės nutarimu, šiais metais numatomas socialinių darbuotojų atlyginimų didėjimas. E. Grigaitienės skaičiavimu minėtoms specialistėms algos turėtų didėti apie 10 proc., tačiau konkreti suma bus aiški patvirtinus biudžetą.
Kaip bebūtų, kaip kalbėjo E. Grigaitienė, mažėjant lėšoms labiausiai nesinori, kad nukentėtų aplinkotvarka – gatvių apšvietimas, keliai. Nors biudžetas bus tvirtinamas vasario pabaigoje, ir dar ne visos sritys galutinai sustyguotos, E. Grigaitienė sako, kad vaizdas gana bauginantis. „Viskas brangsta, o vis kartojama, kad veržkitės diržus, tačiau kai kam jau nėra ką veržtis“, - mintimis dalijosi pašnekovė. Šiuo laikmečiu verslui sąlygos taip pat ne itin palankios. Verslo liudijimai šiais metais pabrango nuo 120 iki 1440 litų. Žinoma, ir praėjusiais metais, kalbėdami apie biudžetą, sakėme tą patį – metai bus sunkūs. Faktiškai, į kurią sritį bepažvelgtume, visur matomas stiprus lėšų mažėjimas. „Ką darysi, kažkaip išgyventi reikės“, - teigė Biudžeto ir turto skyriaus vedėja. Akivaizdu, kad ekonominio atsigavimo ar prošvaisčių dar nė su žiburiu neįžvelgsime, tad veržkimės diržus...