Gintarė MARTINAITIENĖ

Pasirodo, Šakių rajonas, berods, vienas iš dviejų Lietuvoje, kur neįsteigta savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, kuri administruotų seniūnijų ugniagesių gelbėtojų komandas, dabar priklausančias seniūnijoms. Kyla klausimas, ar to reikia, ar ne, ir kokia viso to reikalo esmė? Viena pusė įsitikinusi, kad būtent taip ir turi būti, o kita pusė aiškina, kad tokią tarnybą steigtų tik priversta tai daryti.

Nuotr. Nors rajono valdžia tikina, kad naują tarnybą steigtų tik verčiama tai daryti, Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas V. Rekešius mano priešingai.

„Jokia čia naujovė, tik reikia atstatyti tai, kas kažkada ir buvo“, - pokalbio pradžioje pabrėžė Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Rekešius. Vartydamas senus dokumentus jis prisiminė, kad priešgaisrinės komandos kolūkių laikais jiems ir priklausė, o pastariesiems iširus, 1992 metais Valdybos potvarkiu viskas buvo perduota rajono priešgaisrinei tarnybai ir sudarė vieną bendrą darinį. Tiesa, 1997 metais, jau kitu Valdybos sprendimu, komandos buvo priskirtos seniūnijoms. „Taip tas bendras darinys ir iširo. Kodėl buvo priimtas toks sprendimas ir kokie buvo motyvai, neaišku“, - tikino Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas.

 
Nors administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis užsiminė, kad dar niekas neaišku ir klausimas bus tik svarstomas, rajono meras Juozas Bertašius buvo atviresnis. „Jei mus privers, tai steigsime, bet kol kas nematau jokio pagrindo tai daryti. Juk tai nėra privaloma. Kažkas kažką sugalvoja ir nemąsto, kaip reikės išlaikyti“, - kalbėjo rajono vadovas. Jis atkreipė dėmesį, kad biudžetas ir taip vos vos sulipdomas, o čia dar kalbama apie naujų tarnybų steigimą. „Ką ta tarnyba padarys geriau nei iki šiol – kuruos, administruos, į gaisrą kitaip važiuos, ar ką?“, - vieną po kito retorinius klausimus žėrė J. Bertašius. Jis tikino, jog pirmiau reikėtų kalbėti apie skiriamas, tiksliau neskiriamas, lėšas, o tik paskui svarstyti, kas ir ką turėtų steigti.

Kol kas viso šio reikalo esmė nelabai aiški ir Biudžeto ir turto skyriaus vedėjai Egidijai Grigaitienei. Ji taip pat kalbėjo, kad pirmiausiai reikėtų apgalvoti ir apsvarstyti, kam to reikia, ir ar išvis reikia. „Kol kas aišku tiek, kad keistųsi struktūra ir būtų reikalingas tarnybos vadovas bei finansininkas, bet nei keliami reikalavimai, nei kiti niuansai - neaiškūs. Galų gale, minimaliausiam darbo vietos sukūrimui prireiktų apie 65 tūkst. litų“, - aiškino vedėja. Ji prisiminė, kad sumažinus finansavimą ir panaikinus dvi iš planuotų keturių ugniagesių gelbėtojų komandų džiaugėsi, kad likusioms devynioms bus užtikrintas pakankamas finansavimas ir jos gyvens geriau nei praėjusiais metais. Tačiau dabar, kaip aiškina E. Grigaitienė, jei Šakių rajono savivaldybė nori gyventi taip, kaip daugelis respublikoje ir nusprendžia steigti minėtą tarnybą, finansavimas komandoms vėl sugrįš į pirminį, jei neprastesnį lygį. Aišku, Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai būtų patogiau, nes reikėtų bendrauti su vienu, tą veiklą kuruojančiu žmogumi, o ne su devynių seniūnijų seniūnais, kurie dabar ir yra tiesioginiai seniūnijose esančių ugniagesių gelbėtojų darbdaviai. Tiesa, patys seniūnai su nuostaba žvelgė į siūlomą naujovę ir puse lūpų teiravosi, kam reikėjo naikinti komandas, jei dabar papildomų lėšų jau reikalauja naujos tarnybos steigimas.

V. Rekešius pripažįsta, kad tai, jog visas komandas kuruotų vienas žmogus, būtų paprasčiau, tačiau, pasak jo, tai ne vienintelis privalumas. Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vadovas aiškino, kad svarbu ir vienodas visų komandų parengties lygis, vienas požiūris ir, jo įsitikinimu, racionalesnis lėšų panaudojimas. „Dabar lėšos paskirstomos ir išdalijamos seniūnams, bet atlikti didesnį darbą ar įsigyti reikiamą inventorių neina. Veikiant kryptingai būtų galima pasiplanuoti. Pavyzdžiui, vienais metais remontuoti vienos komandos patalpas, kitais metais galbūt pirkti inventorių kitai komandai ir pan.“ - mintimis dalijosi pašnekovas. Be to, V. Rekešius pabrėžė, kad negalima pamiršti, jog nesiimant priemonių, nelankant seminarų ar mokymų, neįsigyjant ir neatnaujinant jau minėtos įrangos, stipriai silpsta ir komandų bei specialistų parengties lygis, prieš kurį negalima užmerkti akių. „Kalbant iš mūsų pozicijos tai būtų teigiamas ir teisingas žingsnis. Tikslių terminų, kada tai privalo būti įsteigta, nėra, bet mąstyti reikia“, - kalbėjo V. Rekešius. Žinoma, jis, kaip ir meras, džiaugėsi, kad Šakių rajone ugniagesių komandų skaičius bene didžiausias visoje šalyje ir optimizavimo procesą pavyko įveikti su minimaliais praradimais.

Kyla dar vienas klausimas – kas galėtų ar turėtų vadovauti minėtai tarnybai? Čia nuomonės sutampa. Ir viena, ir kita pusė tikina, kad jeigu savivaldybės priešgaisrinė tarnyba būtų įsteigta, užimti vadovo postą tinkamiausias būtų ir dabar šią funkciją savivaldybėje kuruojantis vyresnysis specialistas civilinei saugai Robertas Kazimieras Čiulkinys.