Sandra JUŠKAITĖ

Niekada nėra kalbama apie smurtą patiriančius asmenis, yra tik dažnai klausiama ir svarstoma, ką reikėtų jiems daryti, kur kreiptis, kieno pagalbos tikėtis ir pan. Kartais užsimenama apie smurtą šeimoje, bet niekada nebuvo paviešinti konkretūs smurto atvejai, kurių, kaip dažnas galvoja, galbūt artimoje aplinkoje net nėra. Anonimiškai apie skaudžius prisiminimus, su ašaromis akyse pasakojo trys moterys, norėdamos paskatinti kitas, smurtą patiriančias moteris, pagalbos ieškoti ne tik kreipiantis į policiją, iš kur pagalbos sulaukiama retai, bet ir į Moterų krizių centrą.

Nuotr. Smurtą patirianti moteris dažniausiai tyli ir niekam nieko nesako, nes netiki, kad gali sulaukti pagalbos.

 

Patarė išsiblaivyti
 
Pirmoji istorija pasakoja apie tai, kaip viena moteris, parėjusi namo, rado girtą savo vyrą, kuris, kaip ir visada, paleido rankas į darbą – pradėjo mušti moterį. Ši spėjo parašyti žinutę kaimynystėje gyvenančiai savo draugei, maldaudama iškviesti policiją, nes pati kviesti bijojo. Kadangi draugė yra ne iš Lietuvos, todėl sunkiai kalba lietuviškai. Ji, paskambinusi i policiją, sulaukė tik pasipiktinimo iš pareigūnų pusės, kurie jai pasakė, kad pirma tegul išsiblaivo, o tik paskui skambina. Nepavykus išsikviesti pagalbos, kaimynė pranešė mušamai draugei, kad pati bandytų skambinti ir apsimesti, kad ji yra tiesiog praeivė ir anonimiškai nori pranešti apie mušamą moterį. Policija nepatikėjo, o moteriai neprisistačius, pareigūnas padėjo ragelį, nepasakydamas ar atvažiuos, ar ne. Neištvėrusi tokio policijos pareigūnų abejingumo, kaimynė vėl skambino policijai, atsiliepusi moteris pasakė, kad tuojau sujungs su Šakių policijos komisariatu, tačiau ten ragelio niekas taip ir nepakėlė. Iš šios situacijos moterį išgelbėjo tik Šakiuose esantis Moterų krizių centras, kuriam vadovauja Daiva Dovydė. Į jos skambutį policija greitai sureagavo. Kodėl? Todėl, kad pareigūnai galbūt bijojo, kad jei nereaguos, gali turėti reikalų ne tik su Šakiuose dirbančiu centru, bet ir su Vilniuje esančiu departamentu.

 
D. Dovydė moteris moko, kad tokiu atveju, kai nekreipiama į jas dėmesio, sakyti, kad kreipsis į Moterų krizių centrą, nes tik tuomet gali sulaukti pagalbos.

Kai paskambinusi moteris į policiją prašo apginti ją nuo smurtaujančio vyro, ir į tai yra nereaguojama, tada netenkama vilties sulaukti pagalbos. Taip buvo ir antruoju atveju, kai moters pagalbos šauksmo taip pat niekas neklausė. Policija sureagavo tik išgirdusi klykiantį, beviltišką balsą, prašantį pagalbos. Atvykus policininkams, smurtaujantis vyras buvo nuramintas ir paliktas namuose smurtauti toliau. Kodėl policija nesiėmė priemonių moters saugumui užtikrinti? Pasitaiko atvejų, kai policininkai pažįsta smurtaujantįjį ir tiki juo, kad jis nusiramins ir nieko blogo nedarys. Tačiau tai būna ne tiesa. Kibirkštis įsiplieskia dar didesniam smurtui.

Moteris matydama, kad susinervinęs vyras, būdamas neblaivus, pasiėmė automobilio raktelius ir išvažiavo, tuoj pat skambino policijai ir pranešė apie išgėrusįjį už vairo. Policija į tokį skambutį tuoj pat sureagavo. Mieste sustabdę išgėrusį vairuotoją ir paėmę vairuotojo pažymėjimą, pareigūnai paleido jį važiuoti toliau. Vyrui grįžus į namus moteris iš baimės neatidarė durų ir kvietė policiją, kuri atvažiavusi paėmė vyrą ir išsivežė, tačiau neilgam. Kitos dienos rytą – akistata su vyru miesto centre ir žmonėms matant mėginimas ištrūkti iš jo gniaužtų. Vienintelis išsigelbėjimas – bėgti slėptis į filmuojamas patalpas, nes tik tai gali būti smurto įrodymas. Įrodymu buvo ne tik šalia buvusi patalpa, bet ir keli žmonės, kurie sutiko būti matyto įvykio liudininkais.

Moteris pasakojo, kad nuėjusi į policiją turėdama liudininkų tikėjosi, kad pagaliau bus į ją atsižvelgta ir pradėta kas nors daryti, tačiau policijoje tuo metu dirbę asmenys pareiškė, kad tokių atvejų dar nėra buvę ir kol kas niekas nieko nedarys. Moteris praradusi viltį pasakė, kad jeigu nėra jokių priemonių jos saugumui užtikrinti ir į ją niekas nekreipia dėmesio, tuomet ji kreipsis į žiniasklaidą. Užteko tik kelių tokių žodžių ir policijoje tuoj pat buvo užvesta byla ir viskas surašyta. Vėliau, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, moters vyras atsidūrė ligoninėje. Jis savo noru pasirašė dokumentą, kad atiduoda buto raktus ir neturi jokių pretenzijų į nieką su sąlyga, kad ji atsiims pareiškimą.

Moteris sako mananti, kad niekas negali nubausti tokių smurtaujančių vyrų, išskyrus Dievą. Tik į jo rankas galima patikėti tokį žmogų ir tikėti, kad už visas piktadarystes jis bus nubaustas. Moteris gailisi, kad tik po sunkaus laikotarpio ji sužinojo apie Šakiuose veikiantį Moterų krizių centrą, iš kurio jau seniai būtų sulaukusi pagalbos.

„Kiekvienas turime tam tikrus instinktus, visi esame visuomenės nariai, esame auklėjami ir gyvenime mums egzistuoja tam tikros taisyklės. N. Oželytės žodžiais tariant, mes tuo ir skiriamės nuo gyvuliukų, kad galime apsisukti ir išeiti, o ne spirti vienas kitam“, – kalbėjo D. Dovydė.

Dar vienos moters pasakojimas byloja apie tai, kaip ji su paaugliais vaikais būdavo priversta bėgti iš namų, nes girtas vyras nuolat vydavo juos, mušdavo. Ne kartą yra paėmęs į rankas pjūklą malkoms pjauti ir grasinęs nužudyti, tada tekdavo moteriai šokti per langą. Baimindamasi, kad vieną kartą nepavyks pabėgti, ji kreipėsi į policiją, kuri pasiūlė pirma išsiskirti, nes tik tada bus galima kažkaip šią problemą spręsti. Kitą kartą grįžęs girtas vyras išspyrė duris.Išsigandusi moteris iš karto skambino policijai, tačiau kol ji atvažiavo, vyras jau buvo apsiraminęs ir išvežti jį dėl to, anot policijos, nebūtų buvę tikslinga.

Dar kitu atveju policija taip pat nesureagavo. Paskambinusi moteris į policiją pareiškė, kad ją vėl puola namo grįžęs girtas vyras ir kaltina ją, pavogus jo pinigus. Vyras tuomet kėlė didelį triukšmą, policija telefonu jį prašė nusiraminti, o moteriai tada patarė prie vyro tiesiog nesikabinėti, kad jo nenervuotų. Moteris dar ilgai kentė vyro smurtą ir tylėjo manydama, kad viskas susitvarkys ir jo elgesys pasikeis. Situacijai nepasikeitus, moteris su vaikais turėjo išsikraustyti.

Advokato Romaldo Damušio nuomone, ne visi policijos pareigūnai yra blogi ir savo darbą atlieka ne taip kaip reikėtų, tikrai yra tokių, kurie gerai dirba savo darbą. Nesvarbu, kur žmogus dirba, jei jau jis gauna atlyginimą, turi jį gauti už padarytą darbą, o ne už tingėjimą. Taip pat advokatas pridūrė, kad valstybė yra sudaryta iš keturių dalių – žmonių, valdžios, tradicijų ir teritorijos. Tik viena iš šių dalių neveikia – tai valdžia. Jo manymu, mes jau seniai esame praradę valdžios padorumą.

Policijos teigimu, įstatymai dažnai prasilenkia su baudžiamuoju kodeksu, teisininkų ir pareigūnų nuomonės dažnai būna skirtingos. Kaip anksčiau yra teigusi pareigūnė I. Kucinaitė, pagal įstatymus viską vykdyti yra sunku. Jų pagalba yra labai mažai kas padaroma, o kadangi įstatymai reikalauja ir leidžia per mažai, todėl ir policija yra bejėgė padaryti kažką daugiau negu leidžia įstatymai.

Vienai iš aprašytų moterų policijos pareigūnai taip pat aiškino , kad yra labai sunku važiuoti į šeimyninius buitinius konfliktus, nes įstatymai nėra dar iki galo sutvarkyti ir jais remiantis, neįmanoma  visapusiškai apginti smurto aukų.

Belieka tik laukti ir tikėtis tokių įstatymų, kurie apgintų smurtą patiriančias moteris.