Asta GVILDIENĖ Jau eina antri metai, kai dirba naujai išrinkta rajono savivaldybės taryba. Skaitytojų pageidavimu apie tai, kaip sekasi dirbti žmonėms, stojusiems prie valdžios vairo, kaip jie vertina kolegų ir savo darbo rezultatus, su kokiomis nuotaikomis žvelgia į kasdieninį gyvenimą, šiandien kalbamės su pirmąją kadenciją taryboje dirbančiu Mantu Puskunigiu.
Nuotr. Su optimizmu į gyvenimą žvelgiantis M.Puskunigis teigė, jog tik išmokę priimti naujas pozityvias mintis galime kurtis tokį gyvenimą, kokio iš tiesų norime.
Ar dirbant taryboje nepasikeitė nuomonė apie jos darbą?
Mano nuomonė apie tarybos darbą iš esmės nepasikeitė, aš dar tik pradedu ją susidaryti, nes darbas taryboje man yra nauja, atsakinga ir įdomi patirtis. Praėjusių metų tarybos narių darbą vertinu gerai. Taryba, nepaisydama įvairiausių kliūčių, priėmė labai reikalingus ir protingus sprendimus.
Ar reikalinga tarybai opozicija? Kokia jūsų nuomonė apie pozicijoje ir opozicijoje dirbančių tarybos narių darbą?
Taip. Manau, kad reikalinga. Opozicijai pritariu tada, kai ji motyvuotai prieštarauja daugumos nuomonei, bet siūlo nepopulistinius sprendimus. Tarybos nariai atstovauja savo rinkėjams, todėl nesvarbu, kur dirba - pozicijoje ar opozicijoje, tačiau turi vadovautis savo priesaika ir spręsti rinkėjų problemas. Reikėtų iš esmės ir bendrai sutarti, kas yra žmonėms geriausia. Todėl manau, kad labai svarbu turėti kompetentingą opoziciją.
Ar čia galioja patarlė: „Vienas lauke ne karys...“?
Mano nuomone, visur ir visada turi būti aiškus lyderis, kuris sugeba sutelkti žmones bendram darbui. Bendradarbiaujant daug greičiau pasiekiamas tikslas vien todėl, kad mes padedam vieni kitiems. Vienam prieš daugumos nuomonę dar neteko stoti, tačiau nelaikau to dideliu iššūkiu, savo nuomonę yra labai svarbu turėti, tik ją reikia reikšti laiku ir vietoje.
Jūsų manymu, ar reikėtų mažinti tarybos narių skaičių, sumažėjus gyventojų skaičiui rajone?
Manau, kad tarybos narių skaičius nepriklauso nuo gyventojų skaičiaus mažėjimo rajone. Mažėjant gyventojų skaičiui, problemos pačios neišsisprendžia, o kelios galvos yra geriau nei viena. Tik kurios galvos spręs šias problemas bei užtikrins sėkmingą rajono tarybos darbą, jau yra rinkėjų valios bei pilietiškos atsakomybės klausimas.
Ar tikite, kad vis sunkėjantį žmonių pragyvenimo lygį galima pakeisti? Kaip?
Aš tikiu, kad galima. Tačiau, kad tai būtų pasiekta, reikėtų keisti pačių žmonių požiūrį, nes kol kas, mano nuomone, žmonės tarsi atsiriboję nuo politinio gyvenimo. Politikai iš tiesų suaktyvėja tik prieš rinkimus ir pradeda daryti realius darbus, o žmonės savo ruožtu renka valdžią labai neatsakingai. Apmaudu, kai į politiką eina tie žmonės, kurie siekia tik naudos sau ar dėl populistinių paskatų ir susilaukia pasisekimo. Aš, kaip A. Stulginskio universiteto buvęs studentas ir dabar besidarbuojantis žemės ūkio sektoriuje, matau didelę spragą Lietuvos energetikoje. Visą laiką žemės ūkis buvo ir bus, manau, mūsų valstybę „vežantis“ arkliukas, todėl yra būtina sutelkti dėmesį į tai, kas mus iš tikrųjų maitina. Atsinaujinanti energija vilioja verslininkus, nes investicijų grąža yra patraukli, tačiau šios srities vystymuisi Lietuvoje vis dar trūksta politinės valios, bei realių sprendimų. Diskutuojant, pavyzdžiui, su Vokietijos žemdirbiais, tiesiog nesuprantama, kaip šalyje turint tokį didžiulį potencialą, nestatomos biodujų jėgainės, kurios sukurtų ne tik naujų darbo vietų, bet ir mažintų aplinkos taršą.
Ko daugiau matote šiandieniniame gyvenime: pozityvo, abejingumo, negatyvo?
Mano nuomone, žmonės per įvairias žiniasklaidos priemones skleidžia visai nereikalingą informaciją ir gyvenimą spalvina tamsiomis spalvomis, todėl yra labai sudėtinga atsirinkti tai, kas teisinga bei tikrai objektyvu. Žmonės vis labiau darosi abejingi kitų problemoms. Valstybė tampa našta, tam tikras suvaržymas. Mano galva yra nenormalu, kai iš valstybės tikrai kvalifikuoti specialistai važiuoja svetur, o tie kurie lieka, visais įmanomais būdais ir lengvatomis stengiasi išvengti darbo, mokesčių.
Ar į rytojų žiūrite su optimizmu?
Taip, be abejo, į rytojų žiūriu su optimizmu. Kaip mąstai, tą ir turi. Pozityvios mintys duoda pozityvų rezultatą. Kai mąstome pozityviai, mes kaupiame teigiamas emocijas, mus apima žvalumas, įkvėpimas, būsimų pasiekimų nuojauta – ir visa tai mus veda į sėkmę. Jei mintys negatyvios, tai ir žodžiai bei veiksmai bus negatyvūs. Tam kad priimtume naujas, pozityvias mintis, būtinai turime atsisakyti senųjų, nes jos vėl ir vėl sugrįš. Supratę šį dėsnį, galime kurtis tokį gyvenimą, kokio iš tiesų norime.
Ačiū už pokalbį.
Lina iš Šakių:
