Giedrė PLEČKAITYTĖ

Kasmet vis didesniam skaičiui dviratininkų išriedant į gatves, pastebima, kad paskutinėmis dienomis rajono keliuose padaugėjo eismo nelaimių, kuriose nukenčia būtent šių transporto priemonių vairuotojai. Pirmosiomis rudens dienomis žuvo jauna dviratininkė, dar du, iš kurių viena nepilnametė, patyrė įvairius kūno sužalojimus. LR Susisiekimo ministerija ragina pasirūpinti savo pačių saugumu keliuose.

Nuotr. Sparčiai ilgėjantys vakarai tampa vis pavojingesni dviratininkams. Tad šių transporto priemonių vairuotojai raginami labiau pasirūpinti savo pačių saugumu

Trūksta pajėgų

Kasmet į gatves išrieda vis daugiau dviratininkų. Tad besibaigiantis šiltasis metų laikas, lydimas kiekvieną dieną vis ilgėjančių vakarų, tampa pavojingas šių transporto priemonių mėgėjams. Pirmoji rudens diena rajono keliuose buvo pažymėta jaunos dviratininkės žūtimi. Negana to, šiomis dienomis įvykusiose eismo nelaimėse sužalojimus patyrė dar du dviratininkai. Praėjusią savaitę, trečiadienį, apie 18.50 val., eismo nelaimė įvyko Barzdų kaime, Nepriklausomybės ir Vandupės gatvių sankryžoje. Būdama neblaivi 24-erių metų vietos gyventoja K. D., vairuodama automobilį „Opel Astra”, susidūrė su 13- mete dviratininke V. Ž., gyvenančia Nepriklausomybės gatvėje. Sužalotai jaunai dviratininkei prireikė medikų pagalbos. Šakių ligoninės medikai paauglei diagnozavo kairės pėdos ir blauzdos, nugaros nubrozdinimus, mergaitė patyrė galvos smegenų sukrėtimą.

 
Kad keliuose daugėja eismo nelaimių, kuriuose vis dažniau nukenčia dviratininkai, pripažino ir Šakių rajono policijos komisariato Kelių policijos poskyrio laikinai viršininko pareigas einantis Gintautas Vedegys. Pasak pareigūno, dviratininkų ir pėsčiųjų pažeidimai keliuose yra vieni iš prioritetinių policijos veiklos sričių, tačiau, sumažėjus personalui, skiriama mažiau dėmesio. „Dirbantiems patruliams reguliariai nurodoma stebėti dviratininkus ir pėsčiuosius, tačiau jų pačių šiais metais mažiau patruliuos rajono keliuose. Mažėja personalas, keičiasi ir policijos patrulių veiklos pobūdis“ ,- teigė G. Vedegys. Esą be eismo priežiūros patrulių būrio pareigūnai atlieka ir daugybę kitų pareigų. Pavyzdžiui, policijai gavus pranešimą apie rastą sprogmenį, jo saugoti tenka vykti patrulių būrio pareigūnams.  

Tuo tarpu LR Susisiekimo ministerijos viešai deklaruojama, jog, jau kurį laiką Lietuvoje, vykdant nuoseklią saugaus eismo švietimo kampaniją, pastebima, kad eismo įvykių bei sužeistųjų ir žuvusiųjų eismo dalyvių skaičius mažėja. Pavyzdžiui, 2012 metų pirmojo pusmečio duomenimis, eismo įvykių, žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičius mažesnis, palyginus su praeitų metų pirmuoju pusmečiu. Susidūrimų su dviratininkais 2012 metų pirmajame pusmetyje užfiksuota 104 atvejai, tai septyniais atvejais mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Eismo įvykiuose žuvę dviratininkai sudarė 6,6 proc. visų žuvusiųjų, o sužeista – 7, 6 proc.

Eismo saugumui dėmesio mažiau skiriantys rajono pareigūnai iki šios dienos yra užfiksavę 33 neblaivius dviračių transporto priemonių vairuotojus. Tai, pasak G. Vedegio, perpus mažiau nei pernai. Į klausimą, ar rajono keliuose dviratininkai yra sąmoningi, išprusę, pareigūnas atsakė: „Pažiūri į dviratį ir iš karto žinai, kokio sąmoningumo yra jo savininkas. Seną surūdijusi dviratį su šviesos neatspindinčiais atšvaitais ir be liemenės dažniausiai vairuoja išgerti mėgstantys“. Beje, girtas dviratininkas prilygsta automobilio vairuotojui. Dviratį vairuojant lengvai apsvaigus, gali tekti susimokėti nuo 300 iki 500 litų baudą. Pareigūnams nustačius vidutinį ar sunkų girtumą, taikoma nuo 500 iki 700 litų bauda.

Lietuvos eismo įvykių statistika patvirtina, kad daugiau kaip pusė eismo įvykių, kuriuose nukenčia dviratininkai, įvyksta dėl jų pačių neatsargumo, tai yra kelių eismo taisyklių reikalavimų nesilaikymo. Nereikėtų pamiršti, kad važiuoti dviračiu leidžiama tik dviračių takais, o jų rajone - labai nedaug. Kur jų nėra – tam tinkamu kelkraščiu pagal eismo kryptį. Kai dviračių tako nėra, o kelkraštis netinkamas, leidžiama važiuoti viena eile važiuojamosios dalies kraštine dešine eismo juosta, kuo arčiau jos dešiniojo krašto.

Kelyje ypač svarbu būti gerai matomiems kitiems eismo dalyviams. Dviračio gale turi būti raudonos spalvos atšvaitas, o abiejų šonų ratų stipinuose – oranžiniai šviesos atšvaitai, ar šviesą atspindintys elementai.  Išsiruošus pasivažinėti tamsiuoju paros metu ar esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale – raudonos šviesos žibintas.

Kitas svarbus aspektas, užtikrinantis dviratininko matomumą tamsiu paros metu, tai dėvėjimas šviesą atspindinčią liemenę arba prie drabužių skirtus prisisegti kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje šviesą atspindinčius elementus. Pasak G. Vedegio, rajono keliuose yra daugiau liemenes dėvinčių nei jų nedėvinčių dviratininkų. Už važiavimą be liemenės skiriama bauda nuo 50 iki 100 litų.

Susisiekimo ministerijos specialistų teigimu, sėdant ant dviračio nereikėtų svarstyti, ar dėtis šalmą, ar ne. Tai turėtų būti vienas svarbiausių bei pagrindinių dviratininkų aksesuarų, užtikrinančių paties dviratininko saugumą. Ir žinoma, visų eismo dalyvių elgesys kelyje turėtų būti grindžiamas savitarpio pagarba bei atsargumu.