Ar rajono gyventojai pribrendo daugiabučių renovacijai?

renovacija2Gintarė MARTINAITIENĖ
 
Praėjusį antradienį Šakių savivaldybės salėje vyko susirinkimas, kuriame gyventojams pristatyta naujoji daugiabučių renovavimo programa. Lyginant su ankstesniais tokio pobūdžio susitikimais, gyventojai susirinko gana gausiai, domėjosi pristatoma programa, kėlė su ja susijusius klausimus. Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja Elvyra Radavičienė mąstė, kad galbūt šalies gyventojai pagaliau pribrendo būsto renovacijai.
 
Nuotr. Daugiabučių renovavimo programą pristatė iš kairės: A. Cikanienė, E. Radavičienė, susirinkime dalyvavo ir administruojančios bendrovės direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Viltrakis.
 
Gaunantys kompensacijas netaupo
 
Kaip jau ir anksčiau yra informavusi Ūkio skyriaus vyresnioji specialistė Asta Cikanienė, rajone iki 1993 metų statytų daugiabučių namų yra 71. Tokių, kurie 1 kv.m suvartoja daugiau nei 100 kWh. šilumos -12. Tačiau tai nereiškia, kad būtent tie namai ir bus pirmiausiai renovuojami, nes sąrašus dar peržiūrės Aplinkos ministerija ir galvojama, kad lems ne tik namo energetinis efektyvumas, bet ir kiti kriterijai. Pavyzdžiui, svarbu, kad namo gyventojai nebūtų daug įsiskolinę, aktualu, kiek name gaunančių kompensacijas už šildymą ir pan. „Esame pastebėję, kad kuo name mažiau gaunančių kompensacijas už šildymą, tuo jie labiau taupo. Tie, kurie gauna kompensacijas, visiškai netaupo“, - teigė Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis.

Ragino aktyviai dalyvauti

Kaip pastebėjo Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Būsto skyriaus vedėja E. Radavičienė, gyventojus nuo renovacijos ypač atbaido tai, kad jie bijo įsipareigoti bankams, galvoja, kad nėra kompetentingi imtis tokios iniciatyvos. Pagal dabartinį renovavimo modelį, paskolas ims savivaldybės paskirtas administratorius, tai yra UAB „Šakių vandenys“, kuris ir rūpinsis daugeliu organizacinių niuansų. Tiesa, buvo besiteiraujančių, kodėl būtent ši bendrovė rajone administruos ir įgyvendins daugiabučių renovaciją. Priminsime, kad tokį sprendimą priėmė vasario pabaigoje posėdžiavusi rajono taryba. Taigi patys gyventojai ant savo galvų neužsikraus įsipareigojimų bankui ir jiems numatoma kompensuoti 40 proc. paskolos. Be to, bus dengiamos su projekto parengimu susijusios išlaidos. Tad svarbiausias gyventojų apsisprendimas - šokti į renovacijos traukinį ir pasinaudosi siūlomomis lengvatomis. Tam, kad namas būtų renovuojamas, reikia daugiau nei pusės gyventojų pritarimo. Be to, gana stipriai spaudžia terminai. Jau kitą savaitę savivaldybė turi pateikti renovuotinų namų sąrašą, nors gyventojų apsisprendimas iki galo neaiškus. Todėl jau susirinkimo metu buvo parengtos tam tikros protokolo formos, kurias buvo raginama užpildyti, kad būtų žinoma informacija, kurių namų gyventojai labiausiai nori renovacijos. „Dalyvaukite aktyviai, nes jei nespėsime į pirmąjį etapą, bus antrasis ir mes žinosime jūsų nuomonę. Tai tik preliminarus, pirminis apsisprendimas, kad jūs to norite. Tai labai svarbu“, - teigė Ūkio skyriaus vedėjas.
 
Nesutinkantiems – gnybtas

Ne vienam kyla klausimas, kaip daugiabutyje gyvenantiems priimti vieningą sprendimą, nes ne paslaptis, kad susitarti dažniausiai būna ypač sunku. Be to, į renovaciją dažniausiai skeptiškai žiūri tie, kurie gauna kompensacijas už šildymą, nes jiems tiesiog neapsimoka – jie ir taip moka mažiau. Tačiau čia valstybė sumąstė tam tikrą saugiklį. Tie, kurie gauna kompensacijas ir atsisakys renovacijos, pirmaisiais metais turėtų netekti 50 proc. kompensacijos, o antraisiais metais jie išvis prarastų teisę į kompensaciją už šildymą.

Kiek kainuos?

Ne vienas susirinkimo dalyvis teiravosi ir domėjosi, kiek apskritai reikės mokėti už šį malonumą ir kaip tai atsilieps kiekvieno kišenei. Tačiau, kaip aiškino Būsto skyriaus vedėja E. Radavičienė, kiekvieno namo atvejis individualus ir kiekvienas namas bus vertinamas atskirai. Be to, svarbu, kokie bus gyventojų pageidavimai bei koks bus jų apsisprendimas. Gal vieniems labiau aktualūs vieni, kitiems - kiti dalykai. Tačiau apskritai dėmesys bus kreipiamas į šildymo sistemos pertvarkymą, į nepakeistus langus, sienų, stogo šiltinimą, balkonų stiklinimą, laukinių durų pakeitimą. Visgi skaičiuojant preliminariai, maždaug 60 kv.m buto renovacija gali atsieiti 18 – 20 tūkst. litų. Ši suma, kaip aiškino E. Radavičienė, proporcingai bus išdėstoma tam tikram laikotarpiui, tačiau ji negali viršyti tos sumos, kokia už šildymą buvo mokama iki renovacijos. Tai yra už šildymą bus mokama mažiau, o papildomai atsiras „išmokėjimo“ grafa, tačiau sudėjus bendrai, kaip ne kartą pabrėžė viešnia, mokėjimas nebus didesnis nei iki renovacijos. Be to, ji ne kartą akcentavo, kad blogai, jog Šakiuose vos kelių namų gyventojai moka administracinį mokestį, nes tuomet ir einamųjų darbų ar mažesnio remonto nėra už ką atlikti. Manoma, kad toks mokestis tiesiog būtinas.

Trūksta informacijos

Visgi, kylant įvairiausiems klausimams ir diskutuojant, piršosi viena mintis – gyventojams ypač trūksta elementarios informacijos apie tai, kas, kaip, kada planuojama daryti ir pan. Tad tikriausiai nenuostabu, kad į daugelį dalykų jie žiūri gana atsargiai tik dėl nežinojimo. Buvo ir tokių, kurie prašė informacinių pranešimų laikraščiuose ir pan. Tačiau galbūt administratorius ar namo komendantas turėtų pasirūpinti, kad tokie pranešimai atsirastų net daugiabučių namų skelbimų lentose, kad gyventojai gautų kuo daugiau reikiamos informacijos. Juk kaip bebūtų, laikas itin spaudžia ir delsti nėra kada. A. Cikanienė ragino organizuoti namų gyventojų susirinkimus, kviesti savivaldybės specialistus ar administratorių ir pan., kad žmonėms liktų kuo mažiau neaiškumų. Šakiuose vykęs susirinkimas buvo pirmasis. Jau kitą dieną jis suorganizuotas Gelgaudiškyje, ketvirtadienį – ir Kudirkos Naumiestyje.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.