Susitikę su visais rajono seniūnijų darbuotojais lektoriai dalijosi savo patirtimi sprendžiant smurtavimo šeimose problemą. „Visiems dabar skleidžiu vieną tokią savo idėją – ne alkoholis kaltas dėl to, kad žmogus smurtauja. Alkoholis tik padeda atsipalaiduoti, sumažina kontrolę, suteikia drąsos, išlaisvina tai, kas slypi viduje. Smurtautojas paprastai turi vidinių problemų. Dažnai tai gali būti sumažėjusi savigarba ir kitos bėdos“,- teigė A. Kuras. Jis jau ne vienerius metus kalbasi su smurtautojais, kuriuos pas jį atsiunčia Vilniaus policija. „Noriu pasidžiaugti, kad pas mane grįžta tik 10 proc. tų, su kuriais jau teko kalbėtis. Vadinasi, tai, ką sakau, veikia. Tai teikia vilties, kad problemą galima spręsti“,- teigė A. Kuras.

Kas priverčia vyrus persigalvoti? Kas jiems pasakoma, kad sumažėja jų polinkis smurtauti? Lektorius auditorijai tai pademonstravo gyvai. Ant dviejų to paties lapo pusių užrašė skirtingus vardus. Auditorijos dalis mačiusi vieną lapo pusę teigė, kad užrašytas vienoks vardas, o ta auditorijos dalis, kuri matė kitą lapo pusę – kad kitoks. „Aš lygiai taip pat kalbu ir su pas mane atėjusiais vyrais. Kad suprastume, kodėl kiti tvirtina, kad tiesa yra kitokia, nei manome mes, turime pereiti į tą kitą pusę ir pasižiūrėti iš kito žmogaus pozicijų. Tada mes turėsime dvigubai daugiau informacijos: tą, kurią žinojome patys ir tą, kurią žino kitas. Tačiau dažniausiai vyrauja mąstymas, kad jei įeisiu į kito, man prieštaraujančiojo, poziciją, tai reikš, kad nusileidžiu, nusižeminu, pasiduodu. Tačiau taip nėra. Tai yra stipraus žmogaus bruožas – sugebėti suvokti ir priimti kitokį mąstymą“, - kalbėjo A. Kuras.

 

Pasak atvykusių lektorių, didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas smurtautojams, kadangi tik dirbant su jais galima išspręsti smurto problemas. „Dirbdami vien su aukomis, problemos neišspręsime. Turi būti nuolatinis dėmesys smurtautojui. Reikia suvokti, kad šis žmogus turi problemą, bandyti kalbėtis ir ją spręsti. Sunku pasakyti vieną veiksmingą metodą. Tai yra metodų visuma, kartais juos taikai net kelis, kol randi, kas pasiteisina“,- teigė D. Bubnienė. Jai pritarė ir A. Kuras prisiminęs, kad kartą patyrė nesėkmę, rekomendavęs vyrui, bendraujant su žmona panaudoti vieną metodą: „Žmona labai pasiuto ir pareiškė, kad vyras su ja nesiskaito. Tačiau toks atvejis rodo, kad vis tiek reikia kalbėti, paaiškinti, kad norėjai gero, nesiekei įžeisti. Taip, tenka pripažinti, kad tai nesuveikė, nepavyko“.

Vis dažniau pasitaiko, kad smurtauja ne tik vyrai, bet ir moterys. Pokalbio metu teko išgirsti, kad vyras kenčia nuolatinį žmonos smurtą, tačiau niekas jam negali padėti, nes jis, nors ir išsiskyręs, gyvena kartu. Dažnai artimuosius, norinčius pabėgti nuo smurtautojų sulaiko finansiniai įsipareigojimai, bendras būstas, neturėjimas pragyvenimo šaltinio. Tačiau tikriausiai viena pagrindinių problemų – neryžtingumas ir nemokėjimas būti savarankišku. Buvo kalbama apie daugelį atvejų, kai moterys, pabėgusios nuo smurtaujančių vyrų, vėl pas juos sugrįžta.

„Moters tėvas buvo alkoholikas. Vyrą ji susiranda taip pat alkoholiką. Kodėl? Todėl, kad  su tokiu žmogumi moka bendrauti, ji žino alkoholiko elgesio modelius, mėgsta jo, išgėrusio, gerąsias savybes ir tikisi, kad išvengs blogųjų. Tačiau taip nėra“,- aiškino A. Kuras.

Lektoriai pripažino, kad kreiptis pagalbos dėl smurto nedideliame rajone yra nelengva, nes visi vieni kitus pažįsta. D. Bubnienė teigė, kad šakiečiai visada laukiami Vyrų krizių centre Kaune. Tiesa, čia nekonsultuojami asocialūs, priklausomybę nuo alkoholio turintys asmenys. Jiems pirmiausiai derėtų išspręsti šias problemas.