Sidabras Albenoje ir trisdešimt metų prie rankų lenkimo stalo

Įtempta kova su graiku Michail Maniadaki: šakiečio (dešinėje) Romučio Pališkio pergalė atvėrė jam duris į finalą. Asmeninio archyvo nuotr.

Rugsėjo 13 d. Alebnoje (Bulgarija) startavo 46-asis Pasaulio rankų lenkimo ir 27 para-rankų lenkimo čempionatas. Trečiąją čempionato dieną šakietis Romutis Pališkis meistrų +60 metų 80 kg grupėje kaire ranka iškovojo sidabrą. Toje pačioje kategorijoje dešine ranka iki bronzos jam pritrūko vos vienos kovos. Jo svorio kategorijoje išvis startavo 15 dalyvių.

Į čempionatą Bulgarijoje susirinko apie 1,5 tūkst. sportininkų iš daugiau nei 60 šalių. Lietuvai atstovavo devyni atletai, parvežę tris medalius. Prie R. Pališkio dalyvavimo čempionate prisidėjo ir Šakių jaunimo kūrybos ir sporto centras, kuriame veikia jo vadovaujamas sporto klubas „Aidas“. Šie metai, džiaugiasi sportininkas, jam derlingi: Europos pirmenybėse jis tapo čempionu kaire ranka ir vicečempionu dešine.

„Esu šešiskart Europos čempionas, du kartus – pasaulio vicečempionas, kartą – trečias. Ambicijų dar turiu“, – šypteli 60-metį rugpjūtį atšventęs šakietis ir pamini, kad šiemet sueina 30 metų, kai jis rankų lenkimo sporte. Dešimtmetį žaidęs futbolą, lankęs šaudymo sportą, o rankų lenkimu R. Pališkį kadaise sudomino Juozas Jonuška. Kadangi trenerių nebuvo, šia šaka jauni vyrai domėjosi patys, žiūrėjo kitų šalių sportininkų vaizdo įrašus ir bandė perprasti technikas.

„Šis sportas man tiesiog patinka. Be jo negaliu“, – atvirauja iš čempionato ką tik grįžęs atletas ir priduria, kad 60 metų – ne riba siekti rezultatų.

Jis ne tik pats dalyvauja varžybose, bet telkia ir rankų lenkikų bendruomenę mūsų rajone – nuo 1996 m. vadovauja sporto klubui „Aidas“, ten dirba ir treneriu. Jaunimas, pasak jo, šiuo sportu susidomi bangomis – tai labiau, tai mažiau. Tačiau klube yra perspektyvaus jaunimo, kuris dar nesiryžta išmėginti jėgas platesniuose vandenyse. Anksčiau, prisimena R. Pališkis, buvo gana stiprus ir moterų flangas, dabar jame labiau štilis.

„Ateina jaunimas, atsiveda draugų, tačiau dalis lieka, kita dalis nubyra – išvyksta mokytis, dirbti – ir vėl ieškai naujos kartos“, – sako sportininkas.

Pasak R. Pališkio, rankų lenkimas – „sausgyslių sportas“, kuriame, be jėgos, labai daug lemia technika ir psichologija: „Svarbūs riešai, pirštai, dilbis, starto padėties kontrolė. Kartais daugiau nei raumenys lemia galva.“ Sportininko artimiausia aplinka – taip pat sportiška. Jo brolis dvynys Sigitas jau 25-erius metus gyvena JAV, bet, kai leidžia galimybės, grįžta atstovauti Lietuvai.

„Abu esame pasaulio vicečempionai“, – šypsosi Romutis ir prisimena smagias situacijas varžybose, kai teisėjai akylai stebėdavo, kad broliai nesusikeistų. O būta ir tokių situacijų, kur teko kovoti vienam prieš kitą.

Po pastarojo pasaulio čempionato R. Pališkis nesiruošia stabtelėti.

„Kol yra sveikatos – stovėsiu prie stalo“, – sako jis ir priduria, kad svarbiausia – išlaikyti treniruočių discipliną, motyvuoti jaunimą ir rodyti pavyzdį. Šakietis savo 30-metį trunkančią sporto istoriją sako kursiąs toliau, o apie gausybę laimėjimų namuose kasdien primena garbingoje vietoje išrikiuoti medaliai ir apdovanojimai.

Baigiantis pokalbiui, grįžtame į prisiminimus apie pačią įsimintiniausią kovą. R. Pališkis nė nemirktelėjęs grįžta į 2007-uosius: „Finalas su Turkijos sportininku truko apie 20 minučių. Tai vienam baudą duoda, tai kitam. Salėje girdėjosi skanduotės – „Lietuva“. Tada, manau, teisėjai mane užteisėjavo – turėjau tada tapti pasaulio čempionu, bet...“ Nepaisant kartėlio, sportinės ambicijos neišblėso: „Dar turiu tikslą – noriu juo tapti.“

Artimiausia proga gyvai pamatyti rankų lenkimo meistrus – jau spalio 25 d. Šakių Jaunimo ir sporto centre. Ten vyks „Šakių taurė“.

„Čia suvažiuoja stipriausi šalies sportininkai. Tai vienas geresnių turnyrų Lietuvoje. Kviečiu ateiti ir palaikyti“, – baigdamas pokalbį kviečia R. Pališkis.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3