Ar galima paruošti savo organizmą žiemos išbandymams ir atsispirti peršalimo ligoms? Apskritai, ar būtina sirgti? Žolininkas M. Lasinskas  šakiečiams pateikė atsakymus ne tik į šiuos, bet ir į daugybę kitų klausimų, susijusių su įvairiais žmonių  negalavimais ir mitybos įpročiais. Lektorius ne tik pristatė, jo manymu, veiksmingiausius lietuviškus vaistažolinius augalus, bet ir analizavo tikrąsias žmogaus ligų priežastis. „Dirbdamas vaistinėje pastebėjau, kad sergantis žmogus, gavęs net pačią geriausią tabletę, po kurio laiko ir vėl sugrįžta atgal,- ir vėl perka vaistus, tik dar stipresnius. Pradėjau ieškoti atsakymo į klausimą, kodėl gydomas žmogus nepasveiksta? Nusprendžiau išeiti į gamtą ir ten paieškoti atsakymo“,- domėjimosi vaistažolėmis pradžią prisiminė vaistininkas  M. Lasinskas. Anot jo, kalbant apie sveikatą, reikia kalbėti ne tiek apie fizinę, bet pirmiausia įvertinti  žmogaus vidinę psichologinę būseną. „Nepriimkite ligos kaip lemties. Reikia pačiam žmogui prisiimti atsakomybę už savo sveikatą ir gydytis. Svarbiausia pačiam suvokti ligų priežastis  ir norėti keisti gyvenimo būdą“,- teigė lektorius. Anot jo, kartais žmonėms net patinka sirgti, mat tik tuomet, nuolat dejuodami, jie sulaukia užuojautos ir dėmesio iš aplinkinių bei artimųjų.

Nuo ko reikėtų pradėti, norint kasdien gerai jaustis? M. Lasinsko teigimu, pirmiausia kiekvienam reikia įsiklausyti į savo organizmą ir jo poreikius. Labai svarbu sureguliuoti virškinimą ir žarnyno veiklą. „Žarnynas turi būti tvarkingas. Juk kiekvienas žinote, ką reiškia užsikimšusi kanalizacija namuose. Čia labai panašus dalykas. Be to, nepamirškite, kad žarnynas tiesiogiai susijęs su smegenimis. Esant problemoms žarnyne, neišvengiamai skaudės galvą. Iš tiesų, dažnai žmonės gydosi ne nuo to galo“,- su šypsena veide kalbėjo M. Lasinskas, rekomenduodamas nepamiršti  liaudies medicinos patarimų. Puiki priemonė žarnyno veiklai gerinti yra vaistažolės. Žinoma, būtina pakankamai gerti vandens, teisingai maitintis. Turintiems problemų dėl žarnyno, žolininkas siūlo išbandyti tikrą vaistažolių mišinio „bombą“,- ją sudaro šeivamedis, šalavijas, čiobrelis, liepų žiedai. Pats laikas galvoti ir apie tai, kaip teks apsiginti nuo gripo ir kitų peršalimo ligų. „Artėjant žiemai, neužtenka nusipirkti žieminį paltą ir šiltus batus. Žiemai reikia ruošti ir savo organizmą“,- pastebėjo žolininkas. Jo teigimu, gripas ir sloga – tai pirmiausia žmogaus emocinės reakcijos pasekmė, nes baimė susirgti daro stiprią įtaką žmogaus imuninei sistemai. Profilaktiškai itin  veiksminga yra juoduogio šeivamedžio žiedų arbata su medumi. Dar galima pridėti ir liepų žiedų. Žolininkas pabrėžė, kad vaistažoles reikia gerti nesaldintas, tačiau medus kai kuriais atvejais labai tinka ir net sustiprina arbatos poveikį. Nuo visų peršalimo ligų ypač tinka imbierų šaknys.

 

Atrodytų, kas čia sudėtingo, – prisirenki žolelių, užsiplikai jas ir išgeri arbatą. Visgi, anot M. Lasinsko, tiek vaistažolių rinkimas, tiek arbatų plikymas ir jų gėrimas yra gana sudėtingi ritualai.  Pasakojama, kad garsioji žolininkė Eugenija Šimkūnaitė, atėjusi į pievas rinkti augalų, pirmiausia su jais pasisveikindavo, pabendraudavo, nes į augalus turi būti žiūrima kaip į gyvus organizmus, - tarsi į žmones. Prieš nuskinant, augalo atsiprašoma, o tuomet jis suvyniojamas į baltą drobulę ir „užmigdomas“. Žolininkas M. Lasinskas atkreipė dėmesį į tai, jog Lietuvos pamiškėse ir pievose augančios vaistažolės turi skirtingą poveikį ir veikia skirtingas organizmo sistemas. „Jei patys renkate vaistažoles ir gaminatės arbatas, reikia turėti pakankamai žinių, kad neprisidarytumėte problemų. Ne visos vaistažolės dera tarpusavyje, todėl vaistažolinių augalų patiems geriau nemaišyti“,- arbatų mėgėjus įspėjo patyręs žolininkas. Kiekvienu individualiu atveju vaistažolės vartojamos  skirtingai, tačiau galioja ir bendra  jų vartojimo schema,-  žolių mišinius reikia gerti 21 dieną ir daryti 7 dienų pertrauką. Tuomet ir vėl kartoti tą patį kursą. Vienos rūšies vaistažolių arbatą reikėtų gerti ne ilgiau kaip 7 dienas ir daryti 3 dienų pertrauką. Geriausia dėl vaistažolių vartojimo pasitarti su žolininkais ar vaistininkais.

 

Šakiečiai turėjo puikią progą vaistažolinius augalus išvysti ne tik ekrane, bet ir pačiupinėti, netgi – paragauti. Daugeliui buvo keista, kad kiaulpienė ir pienė nėra tas pats augalas. Džiovinti kiaulpienių šaknų gabalėliai šiek tiek primena riešutų skonį. Kiaulpienių poveikis įvairialypis,- padidina vidaus liaukų sekreciją, pagerina tulžies išsiskyrimą, skatina kepenų, inkstų, skrandžio veiklą. Žolininkas pristatė ir rekomendavo naudoti ne tik visiems gerai žinomus, bet ir retesnius vaistažolinius bei prieskoninius augalus. Štai paprastasis rapontikas veikia kaip psichostimuliatorius, stiprina imuninę sistemą, tonizuoja, tad šių vaistažolių arbatą reikia gerti ryte. Dirvinė čiužutė gerina regėjimą, valo organizmą. „Šis augalas dažnai auga daržuose, todėl daugelis jį rauna kaip piktžolę ir išmeta. Pasakykite vyrams, kad čiužutė puiki priemonė didinti vyrų potencijai, ir , manau, jie tikrai ims dažniau ravėti daržus“,- patarimų moterims ir vyrams negailėjo lektorius. Siauralapis gaurometis puikiai tinka žmonėms , kuriuos vargina refliuksas, skrandžio problemos. Jis teigiamai veikia nervų sistemą. Darželinė žiomenė tinka moterims, kurias kamuoja migrena ir kiti neaiškios kilmės galvos skausmai. Šis augalas yra puikus prieskonis. Žolininkas pastebėjo, jog esant negalavimams, pirmiausia reikia įsiklausyti į savo organizmą. „Nereikėtų stačia galva pulti į žaliavalgystę, tapti vegetaru ar rinktis kokius nors  kraštutinumus. Viskas turi būti daroma su saiku ir kompleksiškai. Bet koks fanatizmas yra blogas dalykas. „Daugiausia sveikatos problemų žmogui kyla ne nuo maisto, o dėl susikaupusių  neigiamų emocijų“,- patikino šakiečius vaistininkas - žolininkas M.Lasinskas, neslėpdamas, kad šiuo metu jis yra pasirinkęs vegtarizmo kelią, tačiau, esant reikalui, gali suvalgyti ir bet kokį mėsos patiekalą.