Nuotr. Per pusmetį į Šakių „Camelia“ vaistines mūsų rajono gyventojai pridavė apie 17 kilogramų vaistų.
Gyvsidabrį būtina surinkti
Kaip informavo Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Gintaras Ščajevas, sudužus termometrui ir pabirus gyvsidabriui, būtina jį surinkti. Todėl reikėtų skambinti 112 ir kviesti ugniagesius, kad šie atliktų demerkurizaciją.
„Neatsimenu, kada važiavome į tokį iškvietimą, jau labai seniai tai buvo, – prisipažino G. Ščajevas. – Žmonės tapo atsakingesni ir išmoko patys susitvarkyti, be to, matyt, vis daugiau naudojasi elektroniniais termometrais. Tad, ačiū Dievui, jau neturim to vargo.“
Gyvsidabrio termometrai tikslesni
Pasak Šakių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktoriaus Viktoro Lebedžinsko, nors gyvsidabrio termometrai draudžiami naudoti, tačiau žmonės juos naudoja dėl tikslumo. Jo teigimu, elektroniniai termometrai, kainuojantys iki 10 eurų, yra brangūs ir nepatikimi, nes niekada tiksliai nerodo kūno temperatūros. Tuo tikriausiai įsitikino ne vienas.
Pavojingas įkvėpus
„Gyvsidabris yra lakus ir labai toksiškas metalas, todėl ir vieno sudužusio termometro pakanka, kad apsinuodytum, – informavo V. Lebedžinskas. – Pats gyvsidabris, pavyzdžiui, jį nurijus, nėra toks pavojingas, kaip jo garai, nes tiesiog pasišalina iš organizmo be išliekamųjų reiškinių. Tuo metu garai sukelia ūmų arba lėtinį apsinuodijimą, juos lydi pykinimas, galvos skausmai, regėjimo sutrikimai, silpnumas. Juo labiau, kad gyvsidabrio garų žmogus nejaučia, nes jie neturi nei spalvos, nei kvapo. Įtarus apsinuodijimą gyvsidabriu, būtina skubiai kreiptis į gydytojus.“
Nenaudokite siurblio
Jeigu jau taip atsitiko, kad sudužo gyvsidabrio termometras, Visuomenės sveikatos biuro direktorius patarė jokiu būdu nepulti siurbti gyvsidabrio rutuliukų dulkių siurbliu, nes temperatūra dulkių siurblyje yra kur kas aukštesnė nei patalpose, tad gyvsidabrio garavimas bus daug kartų intensyvesnis ir juo bus užterštos visos gyvenamosios patalpos.
„Lengviausia surinkti gyvsidabrį su duonos minkštimu ir sudėti viską į sandarų indą su vandeniu, nes tik vandenyje gyvsidabris negaruoja“, – informavo V. Lebedžinskas.
Paslauga mokama
Pasak Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro Prevencinės veiklos organizatorės Liucijos Burbienės, gyvsidabris yra pavojinga atlieka, todėl ją būtina pristatyti į didžiųjų ir specifinių atliekų aikšteles. Jos yra visose savivaldybėse. Šakiuose tokia aikštelė įrengta Sodų g. 15.
„Ši paslauga yra mokama. Už atvežtą termometrą reikės susimokėti. Jūsų atvežta pakuotė aikštelėje bus pasverta ir apskaičiuotas mokestis, – informavo L. Burbienė. – Gyvsidabris – pati brangiausia atlieka. Mokestis už toną – 21 tūkst. 31 euras. Tačiau termometras sveria ne tonomis, todėl mokestis nesusidaro didelis.“
Šakių didžiųjų ir specifinių atliekų aikštelėje gyvsidabrio termometro pridavimas – retas atvejis. Toks įvykis fiksuojamas vos porą kartų per metus.
Priima visos vaistinės
Įvairios žiniasklaidos priemonės nuolat informuoja gyventojus, kad šie neišmestų pasenusių ar nereikalingų vaistų į šiukšlių konteinerius. Juos nemokamai priima visos šalies vaistinės. Rekomenduojama savo namų vaistinėlę peržiūrėti reguliariai. Medikai primena, kad vaistai, kaip ir kitos cheminės medžiagos, ypač netinkamai naudojamos ar blogai tvarkomos, gali kelti grėsmę žmonių sveikatai ir neigiamai veikti aplinką. Dažnai tos pačios savybės, kurios daro vaistą naudingą, netinkamai tvarkant, gali jį padaryti ir pavojingą. Vaistų bei kitų cheminių medžiagų, kurių pasibaigęs vartojimo terminas, saugojimas namuose padidina apsinuodijimų riziką.
Kiekis didėja
UAB „Nemuno vaistinė“ farmacinės veiklos vadovės Astos Grigaitienės teigimu, pasibaigusio galiojimo vaistai iš visų vaistinių nemokamai surenkami ir išvežami utilizuoti du kartus per metus.
„Šakiuose veikia trys „Camelia“ vaistinės. Į jas gyventojai per pastarąjį pusmetį pristatė apie 17 kilogramų vaistų, – informavo A.Grigaitienė. – Visi jie buvo atiduoti utilizuoti. Priduodamų į vaistines vaistų kiekis, nors ir minimaliai, didėja. Manome, kad tai yra susiję su augančiu visuomenės aplinkosauginiu sąmoningumu – vis daugiau žmonių jaučiasi atsakingi už gamtą, suvokia, kad, išmetus vaistus į šiukšlių konteinerį ar nuleidus į kanalizacijos vamzdį, cheminės medžiagos patenka į aplinką ir užteršia dirvožemį, gruntinį vandenį.“