Rengiant Šakių rajono savivaldybės 2018–2024 metų plėtros strateginį planą pastaruoju metu savivaldybėje organizuojami atskirų sričių pristatymai, forumai, apvaliojo stalo diskusijos, situacijos analizės ir strateginio plano darbo grupių posėdžiai. Praėjusį pirmadienį buvo bandoma analizuoti rajono sveikatos apsaugos situaciją.

Tiesa, pačių rajono sveikatos įstaigų atstovų gretos buvo gana menkos. O ir nuotaikos bei įžvalgos optimizmu netryško. Visgi strategijos analitinę dalį rengiantis UAB „Konsultus“ vadovas Žilvinas Gelgota ragino pirmiausiai įsivardyti privalumus, paskui fiksuoti trūkumus ir galiausiai siūlyti galimus sprendimų variantus. Kaip privalumus Ž. Gelgota fiksavo tai, kad šiuo metu rajone užtikrinamos antro lygio paslaugos, yra gana platus pirmo lygio paslaugų tinklas, vykdoma sveikatos prevencija, yra gana teigiama aplinka, kol kas daugmaž pakanka specialistų, bet šis privalumas nurodytas su išlygomis ir kaip galima grėsmė. Mat tarp esamų specialistų jau dabar nemažai pensinio amžiaus, jiems sunku prisitaikyti prie šiuolaikinių technologijų, o naujus specialistus prisikviesti sunku, nes regionai jiems nepatrauklūs, darbo užmokestis mažas.

Tarp trūkumų buvo nurodyta, jog nevienodos viešojo ir privataus paslaugos teikėjo sąlygos. Čia užsiminta apie Dalios Zaleskienės ambulatoriją, pasak medikų, turinčią kitokias sąlygas ir atsakomybes nei tokio paties lygio viešosios rajono įstaigos.
„Jei tai privati įstaiga, tai ji neturėtų turėti jokių saitų su Ligonių kasomis“, – mintimis dalijosi susirinkusieji.

Be abejo, visiems žinoma, kad senėja visuomenė, kuri labiau serga, ryškėja uždelstos ligos, gydymui reikia daugiau lėšų. Kaip trūkumą medikai nurodė ir nepakankamą įstaigų aprūpinimą medicinos priemonėmis, transportu, per mažas investicijas į pastatus, infrastruktūrą. Apskritai, kaip pabrėžė susirinkusieji, tarp savivaldos ir gydymo įstaigų yra didelė atskirtis.

Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Rima Laukaitienė pabrėžė: „Mūsų savivaldybėje pagal prioritetus jau daugelį metų gydymo įstaigos yra paskutinėje vietoje.“ Jai pritarė ir šią sritį savivaldybėje kuruojanti Evelina Domeikaitė-Dovydaitienė, ir tarybos narys, Švietimo, sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkas Arvydas Šlėderis.

„Atrodo, jog visa šita sritis egzistuoja savaime, be jokio savivaldos prisidėjimo. Takoskyra labai didelė“, – sakė A. Šlėderis.

Pasak R. Laukaitienės, dėmesys rajone skiriamas kultūrai, infrastruktūrai, bet ne sveikatai. Tačiau būtent todėl, kaip ragino A. Šlėderis, ir reikia taisyti šią padėtį, nusimatyti prioritetus strateginiame plane.

„Viskas remiasi į finansus. Nesuprantu, ką ta lentelė duos. Mes viską suprantam. Tai ministerijos nesupranta apie kaimiškas teritorijas, nes žmonės neturi kuo atvažiuoti iki įstaigos, jų vaikai išvykę į užsienį. Visiems atrodo, kad mes gyvenam kaip užsieny: bobutės kompiuteriais žaidžia ir internetą valdo. Diskusijos tuščios, nes nėra pinigų“, – rėžė R. Laukaitienė.

Ž. Gelgota ją provokavo, o ką gi ji darytų tų pinigų turėdama. Gydytoja vardijo, kad jai reikia ir kompiuterių, reikia atnaujinti buhalterinę įrangą, sutvarkyti odontologijos kabinetą ir pan.

Ne pirmą kartą prabylama, kad svarstant biudžetą būtų numatyta „atskira eilutė“ sveikatai. Iš šių lėšų medikai tvarkytų būtiniausius reikalus – vieniems gal reikia lopyti prakiurusį stogą, kitiems įsigyti trūkstamos įrangos ir pan. Neišvengiamai turės būti peržiūrėtas ir medicinos punktų kiekis, struktūra.

„Pas mane (įstaigai priklauso – red. past.) yra penki punktai. Jie man duoda dideles išlaidas, o ne naudos“, – sakė Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vadovė.

Jai pritardamas A. Šlėderis samprotavo, kad tai tiesiog akmenys po kaklu. R. Laukaitienė mano, kad jos vadovaujamoje įstaigoje, tarkim, galėtų vietoj punktų būti vienas specialistas, kuris tam tikromis dienomis vyktų į vieną ar kitą teritoriją ir vietoje suteiktų paslaugas. Šakių visuomenės sveikatos biuro direktorius Viktoras Lebedžinskas nurodė, kad Marijampolė šią problemą sprendė nupirkdama specialų automobilį, kuriuo specialistas važinėja pas regiono pacientus.

Taip pat kalbėta, kad ateityje dėmesį, net didesnį nei iki šiol, reikia skirti prevencijai, nes mūsų rajonas Lietuvos mastu pirmauja pagal savižudybių skaičių, daug sergančių lėtinėmis ligomis, opi alkoholizmo problema. Kalbėta, kad gyventojams reikia reklamuoti įstaigose teikiamas paslaugas, taip pat prabilta, kad būtina ieškoti finansinių šaltinių.

„Kartais mes net nežinome, kad yra galimybė dalyvauti vienuose ar kituose projektuose, nes jie mūsų tiesiog nepasiekia. Čia reikėtų, kad Regioninės plėtros skyriuje atsirastų šiuo klausimu galintis patarti žmogus“, – sakė V. Lebedžinskas.

Čia, kaip svarstė susirinkusieji, jau tikrai savivaldos apsisprendimo klausimas.

Medikų bendruomenė pasidžiaugė, kad apskritai bent jau pradėta kalbėti apie sveikatą bei sveikatinimą, nes anksčiau esą net pokalbių ta tema nebūdavo.