Po pasirodžiusios informacijos apie tai, kaip Šakiams gali atsiliepti planuojama sveikatos priežiūros įtaigų tinklo reforma, visuomenėje kilo nemenkas sujudimas, komentarų bei interpretacijų šia tema netrūko bei netrūksta ir socialiniuose tinkluose. Galimi reformos viražai darkart paliesti ir rajono vadovų spaudos konferencijos metu.

Situaciją apžvelgdamas rajono meras Edgaras Pilypaitis akcentavo, kad sprendimai kol kas nepriimti, yra tik siūlymai, o jie, mums, deja, nepalankūs. Nepalankūs ir kai kurie rodikliai, demografinė situacija.

„Nieko nedaryti neįmanoma. Keletą metų žinojome, kad Šakių ligoninėje Vaikų ligų skyrius buvo nuostolingas. Per metus nešdavo virš 80 tūkst. eurų nuostolį, kurį vienais metais dengėme iš savo biudžeto, kitais metais ligoninė buvo pajėgi iš savo pelno“, – teigė meras ir aiškino, kad įstaiga tiesiog pasmerkiama, kai pelno nenešančios veiklos yra uždangstomos pelningų sąskaita, tada prarandama galimybė kelti algas ir kituose skyriuose dirbančiam personalui.

Tačiau kalbama tik apie Vaikų ligų skyriaus stacionaro paslaugų praradimą, dienos paslaugos liktų, tad mažieji ligoniukai čia negalėtų būti guldomi nakčiai. Be to, ką anksčiau yra minėjęs ir ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis, nemaža dalis pacientų ir taip išvyksta iš rajono, naudojasi kitų įstaigų paslaugomis, dažniausiai renkasi Kauno klinikas.

Meras aiškina, kad dabar jau nėra nuostatos, kad ligoninė privalo turėti tris profilius, tarp kurių ir pediatrija, kad ji galėtų įprastai veikti.

Kaip anksčiau, taip ir dabar E. Pilypaitis sako, kad nors gydytų chirurgijoje ligonių mūsų ligoninėje nėra tiek, kiek reikalaujama pagal rodiklius, būtent šio skyriaus ypač nenorima prarasti. Žinoma, jeigu reforma būtų įgyvendinta taip, kaip numatoma dabar, liktų dienos chirurgija, tačiau tai ne tas pats, ką Šakių ligoninė pacientams gali pasiūlyti dabar, kai turi galimybę atlikti įvairias operacijas.

„Ministerija pasakiusi, kad jeigu nesutiksite dalyvauti, niekas ir neprivers, tai tie virpinimai, kad užsidaro – gana ankstyvi“, – reziumavo E. Pilypaitis ir keliskart pabrėžė, kad kol kas dar laukia ne vienas etapas, diskusija, derybiniai dalykai.

Anksčiau apie šią situaciją vaizdžiai kalbėjo ir A. Klimaitis: „Viskas gerai, jeigu norite valgyti su auksiniais šaukštais, bet tada patys ir mokėkitės.“ Tačiau, kaip minėta, kol kas neaišku, kiek, kam ir už ką gali tekti ar netekti mokėti, tačiau nauja sveikatos reforma nemažai diskusijų kelia ir kituose miestuose.

Kalbėdamas apie pirminį lygį E. Pilypaitis ne pirmą kartą pabrėžia, kad pirminio lygio sveikatos sistema ir lygis jo netenkina, kai kurie mūsų ambulatorijų rodikliai nuo Lietuvos vidurkio esą atsilieka ir 10 proc., ir 12 proc., ir 23 proc.

„Esame labai ligota visuomenė, kai kurie skaičiai rodo, kad kai kurias ligas, kurias galima labiau prižiūrėti ambulatoriniu lygmeniu, visgi jas užleidžiame“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo meras.

Tad vienoks ar kitoks pirminio sveikatos įstaigų tinklo apjungimas, panašu, neišvengiamas. Tuo labiau, kad ir vienas iš numatomos pertvarkos tikslų – sukurti pirminės asmens ir visuomenės sveikatos paslaugų integraciją savivaldoje. Kaip konkrečiai tai veiktų, klausimas atviras, tačiau planuojama siūlyti savivaldybių įstaigų pagrindu kurti bendruomenės sveikatos, ilgalaikės priežiūros paslaugų tinklus, taip pat struktūriškai arba funkciškai per bendradarbiavimo sutartis įstaigas apjungti. Savivaldybės esą pačios spręstų, ar bendruomenėms sveikatos paslaugas teiks ligoninės, ar poliklinikos, ar atskiros įstaigos, turinčios bendradarbiavimo sutartis. Kalbama, kad į ilgalaikės priežiūros tinklą būtų integruotos ir socialinės paslaugos.