Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) siūlo palikti galimybę savivaldybėms pačioms nuspręsti, kurios rajoninės ligoninės gali ir toliau veikti, teikdamos sveikatos paslaugas gyventojams vietoje, o ne didžiuosiuose miestuose. Tokį siūlymą LSA valdyba gruodžio 14 d. nutarė teikti sveikatos įstaigų reformą planuojančiai Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).

Atsižvelgiant į skirtingas savivaldybių galimybes sveikatos priežiūros srityje, LSA siūlo leisti kiekvienai savivaldybei pačiai išsamiai įvertinti vietos situaciją. Paaiškėjus, kad konkreti ligoninė teikia pakankamai gyventojams svarbių paslaugų, turi specialistų, personalo bei medicininės įrangos, siūloma leisti jai ir toliau veikti stiprinant tas paslaugas, kurios joje šiuo metu sėkmingai teikiamos.

„Kam ardyti tai, kas gerai veikia? Jei ligoninė gali suteikti bendros chirurgijos, akušerijos, vaikų ligų, traumatologijos ar skubios pagalbos paslaugas, kodėl turime ją uždaryti ir siųsti gyventoją gauti paslaugos už 50 ar net 100 kilometrų? Todėl kviečiame ministeriją ne gąsdinti, jog nepaklusus „siūlymams“ uždaryti ligonines savivaldybės praras sveikatos priežiūrai skiriamas lėšas, o kaip tik – sudaryti sąlygas savivaldybėms pritraukti investicijas, reikalingas gerinti ligoninių veiklą ir teikti kokybiškas paslaugas. Savivaldybės neturi būti verčiamos rinktis tarp finansinių paskatų ir galimybės suteikti gyventojams kuo daugiau sveikatos priežiūros paslaugų vietoje“, – teigia LSA prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Savivaldybių vardu kreipdamiesi į SAM merai taip pat siūlo stiprinti pirminės sveikatos priežiūros grandį taip, kad kuo mažiau žmonių turėtų kreiptis į aukštesnės pakopos sveikatos priežiūros įstaigas. Toms savivaldybėms, kurios pasirinktų dalyvauti pertvarkoje, siūloma sudaryti galimybę įgyvendinti pokyčius kaip pilotinius projektus, nuolatos vertinant pažangą, paslaugų prieinamumą bei sveikatos įstaigų pasiekiamumą.

Ministerija taip pat raginama parengti aiškų jaunų medicinos specialistų bei personalo pritraukimo į regionus planą siekiant išvengti jų koncentracijos tik didžiuosiuose miestuose, nepaliekant galimybės regionų gyventojams gauti kokybiškas paslaugas vietoje.  

Nors kol kas visi galimi sprendimai ar siūlymai yra tik projektavimo lygmenyje, tačiau Šakių savivaldybės meras Edgaras Pilypaitis sako, kad savivaldybė nelygu savivaldybei ir kai kur reformų poreikis išties yra.

„Kiek aš savivaldybėje, tiek mes dotuojame ligoninės vaikų skyrių. Dotavimas nėra tvarus dalykas. Šiandien dotuoji, o rytoj gal neturėsi iš ko. Ar taip turėtų būti? Greičiausiai ne“, – svarstė meras ir pripažino, kad šį skyrių visomis išgalėmis buvo bandoma išlaikyti, nes pediatrija buvo viena iš būtinų sąlygų norint ligoninei visavertiškai funkcionuoti. Dabar apie tai nekalbama. Tuo labiau, sako meras, kad pagal besikreipiančių vaikų kiekius ir skaičius su dienos stacionaru mes apsieitume, o visos paros stacionaras būtų pagal sutartis tose gydyto įstaigose, kur poreikis būtų išreikštas didesnis. Chirurgiją Šakių rajone, kaip jau buvo išreikšta pozicija ir anksčiau, būtų stengiamasi išlaikyti, tačiau ši sritis stipriai siejasi su reanimacija ir anesteziologija, o tam keliami vis didesni reikalavimai, nuo kurių aikčioja net didžiosios gydymo įstaigos.

LSA valdybos nariai ragina ministeriją nedaryti dirbtinių kliūčių ir rajonų ligoninėms netaikyti tokių pat reikalavimų dėl intensyvios terapijos, intensyvios slaugos, anestezijos bei medicininės įrangos standartų, kokie yra taikomi penkioms didžiosioms regionų ligoninėms. Būtent šie reikalavimai taptų viena esminių ligoninių rajonuose uždarymo priežasčių.

„Iššūkiai yra ir išoriniai, ir vidiniai. Paslaugų nori pacientai, paslaugų kokybės reikalavimai kyla ir iš ministerijos, ir iš Europos Sąjungos. Vidiniai – specialistų pritraukimas – jiems turi mokėti didesnį atlyginimą, o jį gali mokėti tik iš to, kad bus tvarus pacientų srautas ir paslaugos, kurios adekvačiai būtų įvertintos per Privalomąjį sveikatos draudimą“, – kalbėjo E. Pilypaitis, pabrėždamas, kad jokie sprendimai dar nepriimti.

Kaip jau esame skelbę ir anksčiau, vienokie ar kitokie pokyčiai numatomi ir dėl greitosios medicinos pagalbos, tačiau jokių oficialių siūlymų nėra, vyksta įvairūs pokalbiai, konsultacijos įstaigų lygmeniu.

Būta siūlymų, kad visoje šalyje galėtų būti viena įstaiga su penkiais padaliniais arba penkios atskiros juridinės įstaigos didžiuosiuose miestuose. Kaunas, kuriam priklauso ir Šakių greitosios medicinos pagalbos stotis, kalbėjo po vieno iš pasitarimų meras, linksta prie pastarojo modelio, stengtųsi išlaikyti žmogiškuosius išteklius vietoje ir galbūt turėti budinčią komandą prie Kudirkos Naumiesčio. Taip pat jie matytų galimybę dalyvauti europiniame projekte dėl įrangos įsigijimo.

„Tai kodėl ne, jei tai pagerintų sąlygas“, – svarstė meras apie galimybę Kauno savivaldybei perleisti dalininko teises.

Visgi kada konkrečiai galėtų gimti vienokie ar kitokie sprendimai, neaišku, tačiau meras mano, kad ne anksčiau nei kitų metų pirmą pusmetį.