Praėjusį sekmadienį Šakiuose duris atvėrė psichologinio konsultavimo ir terapijos studija „Vitacor“, kurioje privačias konsultacijas teiks trys specialistai – gydytoja psichoterapeutė Vilija Safronovienė bei psichologai Jurgita Martinaitienė ir Antanas Urbonavičius.

Šiais laikais, kai itin jaučiamas psichologines paslaugas teikiančių specialistų stygius, žinia apie tokios studijos atsidarymą ne kur kitur, o Šakiuose išties it šviežio oro gūsis. Vienas kitą sutikusi trijulė netrukus suprato, kad juos vienija panašūs tikslai bei vizijos, tad, ilgai nelaukdami, vos per mėnesį nuo subrandintos idėjos ir įrengė psichologinio konsultavimo ir terapijos studiją.

Įžengus į E. Steponaičio g. esančią studiją jauku ir šilta, jos interjerą kūrė patys specialistai. Štai sienelę ir lentynas iš medžio gamino Antanas, moterys pasakoja, kaip rinkosi interjero detales, užuolaidas ir kitas smulkmenas, kurios sukurtų kuo harmoningesnę aplinką. Visi trys sutartinai tvirtina, kad neįkainojama ir šeimos narių pagalba, palaikymas bei paskatinimas, kurią juto ir tebejaučia.

Žinoma, nesėdėti sudėjus rankų skatino ir viduje kirbėjęs noras patiems pasiūlyti savo paslaugas, nes su poreikiu susiduria savo darbo kasdienybėje.

Kaip sako neurologė V. Safronovienė, dirbanti Šakių ligoninėje, konsultuodama raidos sutrikimų turinčius vaikus ji dažnai rekomenduoja specialistų konsultacijas kituose miestuose, mato akivaizdų jų stygių, mažėja ir stigmų, kad pagalbos kreiptis gėda, tad norisi padėti čia ir dabar. Jos veiklos sritys – vaikų, paauglių, suaugusiųjų elgesio, emocijų ir bendravimo problemos, miego, nuotaikos, nerimo, dėmesio ir aktyvumo sutrikimai, autizmo spektro bei kiti raidos sutrikimai.

„Kai pasišneki su pacientais, gali susieti neurologiją su psichoemocine būsena. Žmoguje viskas susiję – psichiatrija, psichologija, neurologija“, – sako gydytoja ir džiaugiasi, kad jeigu ne ji vienam ar kitam pacientui galės padėti, tai yra pasirengusi rekomenduoti savo kolegas, nes studiją sukūrė vedami bendro tikslo ir tarpusavy konkuruoti neketina.

Štai keturių vaikų mama Jurgita Martinaitienė dirba Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje, tad turi ilgametę patirtį dirbdama su įvairaus amžiaus vaikais, tačiau jaučia, kad jeigu vaikui yra blogai, dirbti reikia sistemiškai – su tėvais, šeimomis. Be to, ji studijuoja ir psichoterapiją, dirba su mikčiojančiais. Moteris atvirauja, kad gana dažnai sulaukdavo žinučių su klausimais, galbūt galėtų pakonsultuoti, tačiau iki šiol privačiai paslaugų neteikė.


„Skatinu įveikti sunkumus, kad nereikėtų rimto gydymo, medikamentų. Žmonės išties turi daug problemų, per kovidą, karo akivaizdoje išlindo naujos baimės, nerimas, nežinia“, – mintimis dalijasi pašnekovė ir akcentuoja, kad ypač svarbu turėti su kuo pasikalbėti, kam atsiverti, kartais tiesiog pabūti greta, nes neišjaustos, neišverktos emocijos vis tiek anksčiau ar vėliau sprogsta.

Visada pagalba žmogui rūpėjo ir po 17 metų emigracijos į mūsų kraštą su šeima grįžusiam Antanui Urbonavičiui. Jis gyvenimo prioritetus sako susidėliojęs dar studijuodamas kunigų seminarijoje, kur suprato, kad žmonėms padėti nori, tačiau ne kaip kunigas. Tad Airijoje įgijo psichologinio konsultavimo ir darbo su jaunimu bakalaurą, yra baigęs ir mediciną. Jis dirba su paaugliais, priklausomybių turinčiais asmenimis, nors apie save kalba itin kukliai.

Visi trys pašnekovai tvirtina, kad sekmadienį, po atidarymo pasirodžius pirmosioms žinutėms, feisbuke pasipylė ne tik sveikinimai su palinkėjimais sėkmės, bet ir prašymai konsultuoti, vadinasi, sako jie, studija Šakiuose ne be reikalo. Be to, ateityje svarstoma čia vesti ir terapijos užsiėmimus, įgyvendinti ne vieną įdomesnį projektą ir ne tik konsultacijomis pagelbėti žmonėms. Studijoje jie dirbs ne visi kartu, bet pacientus konsultuos pasikeisdami, tad vos sutikę pokalbiui su šių eilučių autore telefonuose stebi ir aptaria užimtumą kalendoriuje.

Žinoma, pripažįsta jie, yra ir nerimo, kaip klostysis veikla, kaip darniai vyks darbas, bet J. Martinaitienė sako besivadovaujanti posakiu, kad jeigu bijai – nedaryk, o jeigu darai – nebijok, tad dairytis atgal nežada, o kaip veikla gali rutuliotis ateityje, parodys laikas.


Tad vadovaudamiesi studijos pavadinime „Vitacor“ slypinčia žinute – iš širdies į širdį – jie ir ketina dirbti bei belstis į žmonių, kuriems reikia pagalbos, širdis.