Pernai Lietuvoje mirė 37 tūkst. 491 žmogus – tai 38 asmenimis daugiau nei 2024 m. Daugiausia gyvybių nusinešė kraujotakos sistemos ligos, kurios sudarė 51,3 proc. visų mirčių, skelbia Higienos institutas. Kartu su piktybiniais navikais (21,2 proc.), išorinėmis mirties priežastimis (5,8 proc.) ir virškinimo sistemos ligomis (5,6 proc.) jos sudarė 83,9 proc. visų mirties priežasčių Lietuvoje.
Kaip skelbia Higienos institutas, mirtingumo rodiklis Lietuvoje nuo kraujotakos sistemos ligų yra vienas iš didžiausių tarp ES valstybių narių (didesnis rodiklis tik Bulgarijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir Latvijoje). Standartizuotas mirtingumo rodiklis nuo piktybinių navikų Lietuvoje nedaug skiriasi nuo ES valstybių narių vidurkio. Mirtingumas dėl išorinių mirties priežasčių Lietuvoje yra vienas didžiausių ES (didesnis tik Latvijoje ir Slovėnijoje).
Iš viso pernai mirė 18,2 tūkst. vyrų ir 19,3 tūkst. moterų. Vyrų mirtingumo rodiklis 2025m. šiek tiek sumažėjo ir siekė 1 324,9 mirusiųjų 100 tūkst. vyrų (2024 m. – 1 338,2). Moterų mirtingumo rodiklis padidėjo iki 1 272,9 mirusiųjų 100 tūkst. moterų (2024 m. – 1 259,3).
Higienos instituto duomenims, pagal lytį mirties priežastys skyrėsi nedaug, tačiau skirtingi procentai. Nuo kraujotakos sistemos ligų mirė 44,8 proc. vyrų ir 57,4 moterų. Nuo piktybinių navikų mirė 23,8 proc. vyrų ir 18,7 proc. moterų. Tarp vyrų išorinės priežastys (8,5 proc.) yra trečioje vietoje pagal mirties priežastį, o tarp moterų trečioje vietoje virškinimo ligos (5,1 proc.).
Pavyzdžiui, rajone, neišskiriant lyties, nuo kraujotakos ligų pernai mirė 227 asmenys, nuo piktybinių navikų – 76.
Šalyje 8,5 proc. visų mirusių vyrų žuvo dėl išorinių mirties priežasčių. Iš 1 tūkst. 556 vyrų 60,2 proc. mirė dėl nelaimingų atsitikimų (įvykus transporto įvykiui, nukritus, paskendus, sušalus, atsitiktiniai apsinuodijus), 27,1 proc. – dėl savižudybių. Dėl išorinių mirties priežasčių mirė 630 moterų, tai sudarė 3,3 proc. visų mirusių moterų. Iš jų dėl nelaimingų atsitikimų žuvo 70 proc. moterų, dėl savižudybių – 16,3 proc.
Didžioji dalis darbingo amžiaus vyrų mirė nuo išeminių širdies ligų (17,9 proc.), virškinimo organų piktybinių navikų (8,1 proc.) ir kepenų ligų (7,6 proc.). Darbingo amžiaus moterų mirė 2,6 karto mažiau negu darbingo amžiaus vyrų. Nuo kepenų ligų mirė 11,2 proc. 16–64 amžiaus moterų, nuo išeminių širdies ligų – 9,5 proc., nuo krūties piktybinio naviko – 8,6 proc.
2025 m. mirė 64 vaikai (1–17 m.), tai yra 7 mažiau nei 2024 m. Beveik pusę visų vaikų mirčių sudarė išorinės priežastys (48,4 proc.), taip pat reikšmingą dalį – piktybiniai navikai (15,6 proc.) ir įgimtos formavimosi ydos (14,1 proc.).
Donatas iš Slavikų:
