Birželio 2 dieną abiturientai laikė kol kas vienintelį privalomą lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Pasak jų, valstybinio egzamino rašinio temos kai kuriems pasirodė netgi lengvesnės ir suprantamesnės nei mokyklinio. Nusivylimo atvejų, atrodo, nepasitaikė, nes visi kalbinti abiturientai ir mokytojai buvo nusiteikę optimistiškai.

 

 

Šiemet valstybinį egzaminą laikiusiems abiturientams buvo pasiūlytos tokios samprotavimo rašinio temos: „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?“ bei „Atmintis: kodėl žmoguje gyva tai, ko jau nėra? Atskleidžiant pirmąją reikėjo remtis J. Tumu - Vaižgantu, M. Katiliškiu ir J. Kunčinu, antrojoje – Vyt. Mačerniu, A. Škėma ir M. Martinaičiu. Rašant literatūrinį rašinį buvo galima rinktis „Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje“ arba „Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje“ temas. Prie pirmosios temos buvo nurodyti V. Mykolaitis - Putinas, B. Sruoga ir A. Škėma, prie antrosios – A. Mickevičius, A. Baranauskas ir Maironis.

Pasak Šakių „Žiburio“ gimnazijos abiturientės Saulės Starkauskaitės, literatūrinio rašinio temas mažai kas rinkosi, nes jas sunkiau rašyti, o samprotavimo rašinio  temos buvo tikrai suprantamos ir nesunkios. Galbūt todėl didžioji dalis moksleivių rašė apie meilę ir jos kilnumą kasdienybėje. Po anglų kalbos egzamino lietuvių kalbos ir literatūros valstybinis egzaminas buvo tikra atgaiva sielai.

Tam pritarė ir Lukšių Vinco Grybo gimnazijos abiturientė Indrė Jančiūtė. „Aišku, dabar sunku prognozuoti, kokie bus įvertinimai, tačiau, kai pamatėme temas, nudžiugome, - atviravo lukšietė. – Dauguma gvildeno meilės temą. Nebuvo nė vieno, kuris nieko neparašytų. Be abejo, tikėjomės temų  apie šeimą, nes šie metai paskelbti Šeimos metais, arba K.Donelaičio, kurio 300 – ąsias gimimo metines šiemet minime, tačiau jų nebuvo.“ Kita pakalbinta lukšietė abiturientė  Vėjūnė Bataitytė, atvirkščiai rinkosi literatūrinio rašinio temą „Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje“, nes ši jai pasirodė lengvesnė už samprotaujamojo rašinio temas.  Ji lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui skyrė didesnį dėmesį nei, tarkim, anglų kalbos egzaminui, todėl šis jai pasirodė sudėtingesnis.

Valstybinio brandos egzamino literatūrinio rašinio pasirinktą temą reikalaujama atskleisti analizuojant kūrinius ir jų kontekstus. Privalu rašyti apie dviejų autorių kūrybą: vieną autorių pasirinkti iš nurodytų prie temos, kitą - savo nuožiūra. Kad išlaikytų valstybinį brandos egzaminą, kandidatas turi surinkti ne mažiau kaip 30 proc. taškų.

Lukšių Vinco Grybo gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Stasė Burkšaitienė patikino, kad iš egzamino vaikai išėjo patenkinti. „Žinom tik tiek, kad abiturientai rinkosi visas temas, tačiau didžioji dauguma rašė samprotavimo rašinį „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?“, - konstatavo faktą mokytoja, kasmet taisanti tiek valstybinius, tiek ir mokyklinius abiturientų darbus.  - Kai gausim galutinius rezultatus, tai ir paaiškės, ar meilė nepakišo kojos kai kuriems abiturientams.“

Pasidomėję apie darbų vertinimus, sužinojome, kad mokyklinio brandos egzamino rašinius vietoje taiso ir taškais pagal instrukciją vertina lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, o galutinius balus atsiunčia Nacionalinis egzaminų centras. Mokytoja įsitikinusi, kad mokyklinį egzaminą išlaikys visi. „Aišku, darbų visokių radom: ir geresnių, ir silpnesnių, tačiau beviltiškų nebuvo,  - džiaugėsi lukšietė. – Dar labai mažai ką žinom, tačiau geriausias darbas kol kas įvertintas 29 taškais, silpniausias – 11.“

Pasak Griškabūdžio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Jolantos Laurinaitienės, mokiniai rinkosi visas mokyklinio brandos egzamino temas, o laikantys valstybinį egzaminą, daugiausiai rašė pirmosiomis samprotavimo ir literatūrinio rašininio temomis „Ar meilė suteikia žmogaus kasdienybei kilnumo?“ ir „Asmenybės laisvės tema XX a. lietuvių prozoje“, nes jos buvo pačios palankiausios. Mažiausiai  abiturientų  rinkosi antrąją literatūrinę temą „Tėvynės vaizdinys romantinėje Lietuvos literatūroje“.

Šiemet mokyklinį egzaminą laikiusiems abiturientams buvo pasiūlytos tokios samprotavimo rašinio temos: „Kodėl vienatvė gali būti patraukli?“ bei „Ar galima gyventi be kaukių? Atskleidžiant pirmąją reikėjo remtis Maironiu, H.Radausku ir  J.Marcinkevičiumi, antrojoje – M. K.Sarbievijumi, J.Savickiu ir A. Škėma.  Rašant literatūrinį rašinį buvo galima rinktis „Žmogaus santykis su žeme lietuvių literatūroje“ arba „Kaip lietuvių literatūra išreiškia žmogaus poreikį tobulėti? temas. Prie pirmosios temos buvo nurodyti K. Donelaitis, M. Katiliškis ir J. Marcinkevičius, prie antrosios – M. Mažvydas, V. Kudirka ir V. Mykolaitis - Putinas.

„Mokyklinio egzamino formuluotės buvo pakankamai sudėtingos silpnesniems kandidatams. Temos, sakyčiau, net sudėtingesnės, - atviravo J.Laurinaitienė. – Ką gali pasakyti apie vienatvės patrauklumą? Čia jau šiek tiek dvelkia depresija. Po egzamino vaikai optimizmu  netryško, kaip laikiusieji valstybinį egzaminą, bet jautėsi neblogai.“ Kad mokyklinio egzamino temas apsunkino rašytojai, kuriais rašydami rašinius turėjo remtis abiturientai, pritarė ir Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vilma Sodonytė – Jurkšaitienė. „Šiuos autorius mes nagrinėjome kitu rakursu“, - atviravo mokytoja. Kiek pavyko sužinoti, naumiestiečiai gimnazistai literatūrinėmis temomis rašinių nerašė, tiek valstybiniame, tiek ir mokykliniame egzamine jie rinkosi vieną iš dviejų samprotavimo rašinio temų.

Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą laikė 22 tūkst. 206, mokyklinį – 15 tūkst. 222 šalies abiturientai. Rajone valstybinį egzaminą rinkosi 242, mokyklinį – 117 kandidatų. Deja, kaip ir kiekvienais metais, pasak savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vyresniojo specialisto Gintaro Demeniaus,  ne visi moksleiviai buvo prileisti prie privalomo egzamino. Net trylika moksleivių neturėjo teisės laikyti mokyklinio, o du – valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Kiek abiturientų į egzaminus neatvyko dėl pateisinamų priežasčių specialistas dar tiksliai įvardinti negalėjo.