Lietuvių kalbos mokytojai kaip susitarę tvirtina, kad per paskutinįjį dešimtmetį jaunimo gebėjimas lietuviškai reikšti mintis, pasakyti esmę, logiškai mąstyti ir, žinoma, rašyti be klaidų, sumenko tiesiog jų akyse. Ką daryti, kad mokinių raštingumas pakiltų į aukštesnį lygį?

 

 

Atsakymo į šį klausimą šiandien ieško ne tik Švietimo ir mokslo ministerija, bet ir šalies švietimo įstaigų vadovai, politikai, lituanistai, nes šių metų lietuvių kalbos egzamino rezultatai visus privertė  sunerimti. Pasak Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės, beveik 12 proc. neišlaikiusiųjų egzamino akivaizdžiai parodo, kad abiturientų raštingumas yra labai žemas - mokiniai neskaito knygų, nesupranta kūrinių, subjektyvi atsiskaitymo sistema mokykloje.

„Priešingai nei lietuvių, anglų kalbos egzamino rezultatai yra puikūs. Todėl manome, kad viena iš priemonių - per lietuvių kalbos pamokas klases skirstyti į grupes, kaip tai daroma mokant užsienio kalbų, kai klasė padalijama per pusę - maždaug po 15 vaikų vienoje grupėje. O šiandien per gimtosios kalbos pamokas mokytojai dirba su visa klase, kurioje gali būti ir iki 30 besimokančiųjų“, - teigė A.Pitrėnienė.

Ne vienerius metus vaikus lietuvių kalbos mokančios Šakių „Varpo“ mokyklos mokytojos Vilijos Meškaitienės teigimu, kritęs mokinių raštingumas – ne tik pastarųjų metų bėda. Tai penkerių ar net dešimties metų rezultatas, kuriam, ne paslaptis, daug įtakos turėjo naujausių technologijų atėjimas į mūsų gyvenimą.  Mokiniai bendrauja trumpiniais, žodžiai nelogiški, jau antrokai nepaiso lietuviškos abėcėlės.  Jei anksčiau galininko linksnyje nosinių raidžių nerašė tik vienas kitas, tai šiandien net ir vadinami raštingieji pradeda daryti tokias klaidas.

Mokytoja pritaria, kad galbūt didžiausi pokyčiai įvyktų būtent pasinaudojus galimybe per lietuvių kalbos pamokas moksleivius suskirstyti į grupes. „Tuomet ir atmosfera klasėje būtų geresnė, ir kiekvienam  mokiniui būtų galima skirti ne po dvi minutes per pamoką, o daugiau,  - tvirtino V.Meškaitienė. – Individualus darbas,  daugiau skaitymo ir analizės užduočių padarytų teigiamą įtaką mokinių raštingumo kilimui.“

Mažėjantį mokinių raštingumą sako pastebinti ir Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos mokytoja Danutė Aniulienė. Ji įsitikinusi, kad tai paskatino nepaisymas lietuvių kalbos raidžių – nosinių, varnelių ir taškų, žodžių trumpiniai rašant žinutes telefone. „Be to, paskutiniu metu vis daugiau dėmesio skiriama tiksliesiems ir vizualiesiems mokslams. Žmogus pasidarė materialistas. Jam reikia apčiuopiamybės. Tuo tarpu žodis ir raštas visada buvo humanitarinės vertybės, kurios šiandien tikrai ne ant bangos. Dabar tokia tendencija, - mintimis dalijosi gelgaudiškietė. - Aš tikiu, kad ir vėl ateis tas laikas, kai raštas bus vertybe.“
Pasak D. Aniulienės, ir šiandien lietuvių kalbos mokytojai stengiasi individualizuoti užduotis bei skatina skaityti. Optimaliausias, jos nuomone, sprendimo būdas būtų sugrįžimas prie 24 mokinių klasės, kokios buvo Nepriklausomos Lietuvos pradžioje, nes dirbti 30 mokinių klasėje išties yra sunku.

Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė  Nijolė Šapolienė teigė, kad raštingumo mažėjimas šiandien suvedamas į egzaminų rezultatus. „Manau, tai yra pačių egzaminų organizavimo ir kasmet besikeičiančių vertinimo kriterijų problema, - įsitikinusi mokyklos vadovė. – Su kiekviena karta auga ir reikalavimai jai. Ar krepšinis blogas dėl to, kad negavome medalių? Toks jau mūsų lietuvių būdas - viską sureikšminti ir verkšlenti. Tas pats ir su raštingumu. Jis blogas, jei negauname maksimalių balų per egzaminus.  Netikiu, kad raštingumas krenta. Kaip jis gali kristi, jei pamokų skaičius išaugęs iki aštuonių savaitinių. Anksčiau būdavo tik keturios. Nebūkime pesimistais.“

Likimas mums lėmė kalbėti viena archaiškiausių kalbų pasaulyje – lietuvių kalba, todėl ne be pagrindo tokie išskirtiniai jos bruožai, kaip balsių sistema, šokinėjantis kirtis ir daiktavardžių linksniavimas, net ir šiandien mums - tikras galvos skausmas.