Balandžio 17 dieną Lukšių Vinco Grybo gimnazijoje vyko jau šeštoji tradicinė dvasingumo ugdymo konferencija „Lietuvių tautos tradicijos: saugoti, atmesti ar pakeisti. Jeigu keisti, tai kuo, kaip ir vardan ko?“. Ja buvo siekiama atskleisti lietuvių tautos tradicijas anksčiau ir dabar.

 

 

Konferencija šiemet prasidėjo kiek neįprastai. Mokyklos sporto salėje Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos folkloro ansamblis „Gilė“ mokė gimnazistus ir šventės dalyvius dainuoti įvairių Lietuvos regionų liaudiškas dainas, kvietė šokti lietuvių liaudies šokius.

Po šių linksmybių renginio dalyviai sugužėjo į gimnazijos aktų salę, kurioje prasidėjo rimčiausioji konferencijos dalis - pranešimų  skaitymas. Pirmasis turėjo galimybę pasisakyti Kauno Jono Pauliaus II gimnazijos folkloro ansamblio „Gilė“ vadovas Artūras Sinkevičius. Savo pranešime „Gyvoji etninė kultūra“ jis akcentavo, kad vaikus reikia ruošti ne tik scenai, dainų šventėms, respublikiniams, tarptautiniams festivaliams, bet ir kasdieniam gyvenimui, kur dainą ar  šokį jie galėtų pritaikyti būdami kartu su šeima.

Gimnazistės Gerda Rimaitytė, Viktorija Pavalkytė ir Laura Kudžmaitė konferencijos dalyviams pristatė pranešimą „Ikikrikščioniški tradicijų elementai religinėse šventėse: Kalėdos, Užgavėnės, Velykos, Joninės“. Kalbėdama apie Šv. Kalėdas, Gerda pabrėžė meilės ir  atlaidumo svarbą. Tai kertinės krikščioniškosios vertybės, kurios buvo akcentuojamos ir pagonybėje.  Didžiausios metų šventės šiandien neįsivaizduojame be pagoniškų akcentų: puošiamos eglės ar jos šakelės, ugnį pakeitusios žvakelių šviesos. Prisimindama Užgavėnių ir Šv. Velykų tradicijas, Viktorija supažindino, kaip šios šventės pakito perėjus nuo pagonybės prie krikščionybės. Kai kurie papročiai prarado savo reikšmę, tačiau pačios šventės išliko, jų svarba mūsų gyvenime nepasikeitė. Todėl senąsias tradicijas būtina išsaugoti ateities kartoms. Laura susirinkusiuosius supažindino su Joninių tradicijomis, žolynų vainikėlio svarba, burtais. Šios tradicijos gyvos ir šiandien. Jas ypač pamėgęs jaunimas, nepavargstantis naktinėti iki pat paryčių.  

Apie tautinio kostiumo praeitį ir ateitį, jo sąsajas su šokiu kalbėjo Lukšių Vinco Grybo gimnazijos šokių mokytoja Edita Mekšraitytė. Ji pristatė visų Lietuvos regionų tautinius kostiumus, jų puošnumą, išskirtinumą. Galime pasidžiaugti, kad Suvalkijos regiono tautinis kostiumas yra pats brangiausias. Gražiausia jo dalis - prijuostė. Liaudies šokis ir tautinis kostiumas neatsiejami dalykai. Tai pagarba praeičiai ir mūsų tautai.

Jurginių tradicijas konferencijos dalyviams priminė Domeikavos gimnazijos vaikų folkloro ansamblio „Serbentėlė“ vadovė Daiva Bradauskienė, vedanti etninės kultūros pamokos 5 - 7 klasių mokiniams. Rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė pristatė Zanavykų tradicinės kultūros situaciją, akcentavo zanavykišką charakterį.

Jaunosios kartos požiūrį į tradicijas ir papročius pranešime „Saugoti nepakeistą senąjį folklorą ar jį modernizuoti?“ atskleidė gimnazistės Ilma Moleikaitytė ir Deimantė Bakaitytė. Jų manymu, sumodernintas folkloras daro lietuvių liaudies muziką patrauklią ir jaunimui. Kaip pavyzdį moksleivės pakvietė paklausyti grupės „Liūdni slibinai“ dainos „Ralio Karvytis“. Gustė Žukauskaitė, atlikusi 7 - 12 klasių  mokinių  apklausą, išsiaiškino, kokias gi tradicines šventes   švenčia Lukšių Vinco Grybo gimnazijos mokinių šeimos. Paaiškėjo, jog jiems svarbios Vėlinių  diena, Kūčių vakarienė, Šv. Kalėdų,  Šv. Velykų, Užgavėnių ir Joninių šventės.

Pasisakius visiems pranešėjams, konferencijos dalyviai vėl sugrįžo į sporto salę, kur Kauno  rajono Domeikavos gimnazijos vaikų folkloro ansamblis „Serbentėlė“ kvietė padainuoti  lietuvių liaudies dainą „Tu Lietuva, tu mana“, mokė šokti „Barborytę“ , „Ant kalno karklai siūbavo“, suvalkietišką liaudies šokį „Latrišas“ bei žemaitišką Tado Blindos polką. Ši graži dvasingumo pamoka paskatins ne vieną šios konferencijos dalyvį giliau ir išsamiau pasidomėti mūsų tautos tradicijomis ir jas dar labiau priartinti prie savęs.

 

„Draugo“ inf.