Sudarant mokyklų tinklo optimizavimo planą, jame reikia nurodyti 2016–2020 m. prognozes – kaip rajono mokyklose keisis mokinių skaičius. Jei mokinių mažėja, koks tuomet likimas laukia tuštėjančių mokyklų?
Rajono savivaldybės Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas teigė, jog nevertėtų tokiomis prognozėmis aklai pasitikėti, mat niekada negali žinoti, kada viskas gali pasikeisti: vaikų sumažės ar padaugės.
Dėl bendrojo plano rengimo ateinančiam etapui praėjusį ketvirtadienį gan įtemptai diskutavo rajono savivaldybės Mokyklų tinklo pertvarkos darbo grupė.
Jaus mokinių stygių
Švietimo ir sporto skyriaus specialistas Gintaras Demenius atliko preliminarius skaičiavimus, kurie parodė, jog liūdniausios prognozės numatomos Slavikų pagrindinei mokyklai, Paluobių mokyklai-daugiafunkciam centrui bei Žvirgždaičių progimnazijai. Pagal atliktus skaičiavimus spėjama, jog šios mokyklos apie 2018–2019 m. pradės jausti akivaizdų mokinių stygių. Kitose mokyklose, nors ir mokinių mažės, tačiau nežymiai. Štai Kriūkų mokykloje mokinių skaičius kaip tik turėtų išaugti. Tiesa, kaip jau buvo minėta, skaičiavimai preliminarūs, tad jais aklai pasitikėti nereikėtų.
Per paskutinį dešimtmetį šalies bendrojo ugdymo mokyklose mokinių skaičius sumažėjo daugiau kaip 218 tūkst. Prognozuojama, jog mokinių skaičius stabilizuosis tik apie 2020m. Kita vertus, savivaldybės daug padarė, kad mokinių, klasių komplektų, mokyklų ir skyrių skaičiaus santykinis mažėjimas per šį laikotarpį būtų pakankamai tolygus.
Direktoriai sutrikę
Darbo grupės posėdyje dalyvavę Slavikų pagrindinės mokyklos direktorius Juozas Rakickas, Paluobių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius Algirdas Buragas bei Žvirgždaičių progimnazijos direktorius Gintautas Pranskaitis neslėpė, jog yra nusivylę, o ko griebtis, kaip išlaikyti stabilų mokinių skaičių, nežino. Kita vertus, G. Pranskaičio teigimu, mokinių skaičius pakisti gali bet kada.
„Štai praėjusiais metais į miestelį atsikraustė dvi šeimos, į mokyklą atėjo septyni vaikai. Tai iškart mokinių skaičių mokykloje padidino 12 proc.“, – pastebėjo direktorius.
Posėdžiavusi darbo grupė turėjo priimti sprendimą, kokį įrašą įrašys į mokyklų tinklo optimizavimo planą dėl šių mokyklų, jei jose mokinių skaičius žymiai sumažės. E. Pauliukėnui pasiteiravus direktorių, kokią išeitį jie siūlo, šie buvo sutrikę ir sakė nežinantys, ką daryti. Vėliau buvo priimtas sprendimas į planą rašyti, jog, atsižvelgiant į mokinių skaičių tam tikrais metais, derėtų svarstyti mokyklos statusą. Vienas iš pasirinkimų būtų, jog šios mokyklos tapti didesniųjų skyriais.
Kalbos nepadeda
E. Pauliukėnas teigė nesuprantąs, kam reikalingas toks ilgas planas – iki 2020 m. Mat nei Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojai, nei mokyklų direktoriai, nei niekas kitas negali tiksliai nuspėti, koks konkrečiai mokinių skaičius žengs į mokyklas ateity. Vedėjo teigimu, daug įtakos daro kartais iš piršto laužtos kalbos bei spaudoje pasirodę straipsniai.
„Tėvai, perskaitę apie mokinių mažėjimą vienoje ar kitoje mokykloje, savo vaikų į jas nebeleidžia, taip dar labiau jas pasmerkdami užsidaryti ar tapti skyriumi“, – atvirai pasakė skyriaus vedėjas.