Praėjusį penktadienį Griškabūdžio gimnazijoje vyko respublikinė mokinių konferencija „Tikslas – draugiška mokykla. Esama situacija ir geroji patirtis“, kurioje dalyvavo devynių mokyklų atstovai iš Kauno, Marijampolės, Šakių, Vilkaviškio ir Kazlų Rūdos savivaldybių.

Šios konferencijos tikslas – skatinti ugdymo įstaigų bendradarbiavimą, bendravimą, atkreipiant mokyklų bendruomenių dėmesį į draugiškos mokyklos aplinkos kūrimo svarbą, siekti kiekvieno mokinio atsakomybės už draugiškos mokyklos kūrimą ir išsaugojimą. Mokinių pranešimai buvo skaitomi atskirose 6–8 ir 9–12 klasių grupėse. Konferenciją pradėjo Slavikų pagrindinės mokyklos teatro studija (vadovė Galina Sniečkuvienė), kurios vaidinimas, ko gero, privertė susimąstyti ne vieną renginyje dalyvavusį mokinį, mat buvo paliestos patyčių, pasitikėjimo, meilės, nusivylimo, palaikymo temos.

Vėliau mokiniai pasiskirstė į sekcijas, kuriose ir skaitė savo pranešimus. Įdomu tai, kad moksleiviai atliko įvairias apklausas, tyrimus smurto patyčių tematika.

Pavyzdžiui, Griškabūdžio gimnazistai atliko tyrimą, pasirinkę struktūruotą interviu ir vėliau parengė pranešimą „9–12 klasių mokinių požiūris į draugišką aplinką mokykloje“. Pranešimą skaičiusi abiturientė Agnė Simanavičiūtė pasakojo, kad buvo apklausti 32 mokiniai (16 merginų ir 16 vaikinų) iš 9–12 kl., jiems užduoti 25 klausimai. Respondentų buvo teiraujamasi, ar galima sustabdyti patyčias mokykloje, dauguma atsakė, kad taip, tačiau, pasiteiravus, kaip tai padaryti, daugelis konkrečių variantų neturėjo. Šokiruojanti, bet karti realybė, kad daugelis ne tik vaikų, bet ir suaugusiųjų, pamatę konkretų patyčių atvejį, nesikiša, neapgina nuskriaustojo, tai parodė ir daugelio apklaustųjų atsakymai. Anot A. Simanavičiūtės, toks faktas labai liūdina. Mokinių pasiteiravus, ar jie patys tyčiojasi iš kitų, dauguma 9 ir 12 klasės moksleivių teigia, kad nesityčioja, o štai 10 ir 11 klasėse besimokantys gimnazistai teigia priešingai.

Kaip paaiškėjo atlikus tyrimą ir respondentų paklausus, ar dažniau tyčiojasi jie, ar tyčiojamasi iš jų, daugelis vaikinų atsakė, kad tyčiojasi jie, o merginos dažniau pačios tampa patyčių aukomis. Dar vienas faktas, kuris paaiškėjo apklausos metu, daugelis gimnazistų, patiriančių patyčias, dėl to niekur nesikreipia, taip pat niekur nesikreiptų ir sužinoję apie patyčių atvejį. A. Simanavičiūtė kalbėjo, kad reikia pasigilinti, kodėl taip yra, mat gimnazijoje yra tiek psichologė, tiek socialinė pedagogė, galų gale – klasės auklėtojai, kurie visuomet gali padėti šiais klausimais.

Apklaustieji taip pat turėjo atsakyti į klausimą, kuriose gimnazijos vietose pastebi daugiausiai patyčių atvejų. Paaiškėjo, kad tokiais taškais yra tapę koridoriai.

„Koridoriuose leidžiame savo laiką neturėdami ką veikti, laukiame pamokos ir panašiai. Manau, kad reikėtų pagalvoti apie papildomas veiklas, kurios skatintų kažką veikti ir pertraukų metų, kad mokiniai turėtų mažiau laiko galvoti apie patyčias“, – pastebėjimais dalijosi gimnazistė.

Džiugu, kad moksleiviai mano, jog pastaraisiais metais patyčių mažėja. Atlikus šį tyrimą prieita prie išvadų, kad vaikinai linkę dažniau tyčiotis, o štai merginos rečiau tyčiojasi ir dažniau tampa patyčių aukomis.

Konferencijoje taip pat kalbėta apie laimingus vaikus mokykloje, moksleivių pasisveikinimo būdus, diskutuota apie savanorystę, draugiškos aplinkos kūrimą mokyklose.

Šią konferenciją iniciavusi gimnazijos psichologo asistentė Vita Arlickienė kalbėjo, jog dirbdama tiek Griškabūdžio, tiek Kauno šv. Mato gimnazijose pastebi, jog vaikams rūpi klausimai apie patyčias, kaip jas sustabdyti, kodėl apskritai tyčiojamasi ir pan. Tad sumąstyta pasiteirauti pačių mokinių, ką jie apie tai galvoja. V. Arlickienė kalbėjo, kad moksleiviai, pamatę apklausos rezultatus, turėjo daug peno pamąstymams, kodėl mokyklose vis dar išlieka opus patyčių klausimas. Tiesa, pati V. Arlickienė pastebėjo, kad į ją dažniau kreipiasi mokiniai, patiriantys patyčias, o ne tie, kurie mato, kad tyčiojamasi.

„Dabar mėginsime pasidalyti įgytomis žiniomis, sukaupta informacija su gimnazijos mokiniais, mokytojais, papasakosime jiems, ką pastebėjome atlikę tyrimą, išgirdę kitų mokyklų atstovų pranešimus“, – apie konferencijos tąsą kalbėjo V. Arlickienė.