Praėjusią savaitę darbo grupė, nagrinėjusi skundą dėl Gelgaudiškio „Šaltinio“ specialiojo ugdymo centro direktorės Birutės Navikienės veiklos ir galimai viršytų įgaliojimų, pateikė savo išvadas. Mūru už vadovę bei įstaigą stoja mokyklos taryba, darbo grupė B. Navikienės veikloje taip pat nieko neįžvelgė, tačiau skundas, kaip bebūtų, taip pat neatsirado iš niekur...

Skundas anonimiškas

Dar rugpjūčio mėnesį anonimiškai į Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamentą kreipėsi „kažkas“, prisistatęs pedagogine „Šaltinio“ bendruomene. Departamentas skundą persiuntė Šakių rajono savivaldybės administracijai, meras Edgaras Pilypaitis rugpjūčio 24 d. sudarė darbo grupę ir pavedė išsiaiškinti situaciją bei pateikti išvadas. Prisimenant skundą, jo esmė buvo tokia, kad darbuotojai esą yra pasipiktinę direktorės elgesiu, galbūt net viršytomis jos pareigybėmis. Buvo piktinamasi direktorės įsakymu kai kuriems darbuotojams skiriamais priedais, neefektyviu pinigų paskirstymu, net klasių komplektacija. Ypač dažnai buvo minimas B. Navikienės vyras Juozas Navikas, kuris esą pagal specialybę rusistas, bet rūpinasi kompiuteriais, dėsto informatiką. Teirautasi, ar nėra viešųjų ir privačių interesų konflikto, nurodyta, kad į įstaigą priimami lojalūs pedagogai.

Jautė sumenkinimą

Tik iš „Draugo“ apie skundą sužinojusi B. Navikienė tuomet, kai rugsėjo 8 d. publikavome pirmąjį straipsnį šia tema „Skundo sulaukusi direktorė: „Nieko nesupainiojau ir nieko nepažeidžiau“, tikino, jog visi kaltinimai nepagrįsti. Ji ir redakcijai siuntė bei komentavo įvarius įstatymus, kuriais remdamasi elgiasi vienaip ar kitaip, šūsnis medžiagos ji teikė ir situaciją nagrinėjusiai darbo grupei. Pasirodo, straipsnis bei paviešinta situacija kaip perkūnas iš giedro dangaus buvo ir visai bendruomenei. Po publikacijos į redakciją skambino mokyklos tarybos pirmininkė Ilona Ignatavičienė ir kvietė susitikti bei išklausyti ne anonimais prisidengiančius žmones.

„Tokie dalykai menkina mūsų įstaigos įvaizdį. Pas mus tikrai viskas gerai. Atvažiuokite ir pažiūrėkite. Mes nesidangstome anonimais, o atvirai kalbame“, – sakė pedagogė.

Buvo šokas

Susitikome. Pokalbyje dalyvavo ne tik I. Ignatavičienė, bet ir taryboje esančios Edita Butkuvienė bei Alma Dervaitienė. Moterys vienbalsiai tikino, kad įstaigoje viskas gerai, ir nesuprato bei iki šiol nesupranta, kodėl žmonės, jei kažkas negerai, situaciją aiškintis pradėjo nuo skundo rašymo, o ne  nuo gyvo pokalbio.

„Buvo šokas. Skaudu, kad žmonės pasirinko tokį variantą. Skaudina, kad prisidengia ir prisistato mokyklos bendruomene. Juk bendruomenė – tai mes. Kaip galime tylėti, kai jaučiamės apdergti“, – tikino mokyklos tarybos pirmininkė.

Tiek ji, tiek E. Butkuvienė ir A. Dervaitienė sakė, jog administracijos durys visuomet atviros, todėl svarstė, jei kažkam, dirbančiam centre, mažas krūvis, blogai jaučiasi, kodėl neina ir nesikalba, o „sprendžia net ne savo problemas“ ir dar tokiu būdu.

„Mes ir tėvams visada sakome, kad kalbėkime, spręskime, o dabar kokį pavyzdį rodome?! Kaip mes atrodome?“ – nuoskaudomis dalijosi pedagogės.

I. Ignatavičienė pasakojo, kad po paviešintos informacijos buvo sulaukta ir tėvų skambučių. Teirautasi, ar įstaigoje viskas gerai, ar jų atžalos gauna pagalbą, ar užtikrinamas ugdymo procesas. Pedagogės pasakojo, kad buvo sukviestas ir mokytojų susirinkimas, kalbėta apie susiklosčiusią situaciją, o susitikimo protokolas pristatytas ir rajono merui.

Ne skųstis, o džiaugtis

Moterys prisiminė, kad, kaip tyčia, neseniai ugdymo centre net mikroklimato tyrimas darytas ir jis įvertintas buvo labai gerai. Tuo esą džiaugėsi ir įstaigos vadovė. O dabar akibrokštas – akivaizdu, kad skundas surašytas ne žmogaus iš šalies, o dirbančio. Tad tikriausiai ne visi jaučiasi labai gerai.

„Žinoma, bijojom, kad susirinkime neprasidėtų raganų medžioklė ir paieškos, kas surašė skundą. Bet emocijos slūgsta“, – tikino I. Ignatavičienė.

Visgi šalia sėdinti kolegė patikina, kad šiokio tokio nerimo, nesaugumo, spėlionių, „o kas gi tie skundikai“, yra.

Pedagogės sako, kad ne skųstis reikia, o džiaugtis administracijos požiūriu.

„Įrankiai visad perkami, patalpos tvarkomos, kiti atvykę net pavydi. Ir dabar sutvarkyta virtuvė, atnaujinta įranga, tvarkė ir medžio darbų kabinetą, kiekvienoje klasėje jei ne išmani lenta, tai projektorius yra“, – privalumus dėstė moterys.

Nesuprantamas joms ir anonimo kaltinimas dėl J. Naviko, kuris su B. Navikiene įstaigoje dirbo, kai ji dar nebuvo direktorė. Jo atliekamam darbui pedagogės taip pat negaili komplimentų, o jei yra galimybė gauti priedą ir kai jis skiriamas vadovaujantis įstatymais, tai kodėl gi ne, – svarstė pedagogės.

Jos pripažino, kad darbas su specialiųjų poreikių vaikais reikalauja ir dėmesio, ir atsidavimo, ir kantrybės, bet sakė, kad daroma viskas, kad iš įstaigos vaikai į visuomenę išeitų ne griovėjai, o statytojai.

„Mes su jais esame „nuo iki“, nepaleidžiame iš akiračio net per pertraukas. Juokaujame, kad net mokytojo kambario mums nereikia, nes tiesiog jis tuščias, nėra kam ir kada ten sėdėti“, – darbo subtilybėmis dalijosi pašnekovės.

Tačiau, kaip sako moterys, visuomenė tokiems žmonėms ir nedraugiška, ir netolerantiška, nes būna, „kad su tais kvailiais“ net projektuose dalyvauti nenori ar darbelio vertė sumenksta, kai sužino, kad jį gamino ne pagrindinio ugdymo įstaigoje besimokantis moksleivis.

Viskas gerai

Sunkiau buvo gauti parengtas darbo grupės išvadas. Gal net kurioziška ir juokinga. Darbo grupės pirmininkas, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Elvydas Pauliukėnas patikino, kad išvados pas merą, be kurio žinios jis jomis dalintis su spauda negali. Skambiname merui. Šis patikina, kad išvadas pagrąžino E. Pauliukėnui.

„Pasigedau vieno iš esminių dalykų, tai yra dėl privačių ir viešųjų interesų. Nė sakiniu neužsiminta. Pagrąžinau aš tas išvadas. „Aš manau“ ar „man atrodo“ – tai čia nuomonių lygmuo. Nesuprantu, kaip taip neatsakingai dirbti galima. Galvojo, gal meras pasirašys, o jis ėmė ir paskaitė“, – neslėpdamas sarkazmo ir nusivylimo kalbėjo E. Pilypaitis.

Be to, pasak jo, nors išvadose nurodyti net devyni jas pagrindžiantys priedai, tačiau jie prie išvadų nepateikti, aiškinant, kad priedai bus paduoti į rankas. Tad vėl ieškome E. Pauliukėno. Šis paaiškina, kad išvados vėl pas merą. Vėl skambiname rajono vadovui.

„Taip. Jau gavau, su prirašytu vienu sakiniu, kad viešųjų ir privačių interesų konflikto komisija čia neįžvelgia“, – patikina meras, pažadėjęs pasidalinti ir parengtomis išvadomis.

Ir pasidalijo, patikslinęs, kad tai viešas interesas ir jokių paslapčių čia nėra. E. Pauliukėnas sakė: „Meras prašė pateikti išvadas, mes tai ir padarėme. Mes ten (B. Navikienės veikloje – red. past.) nieko neįžvelgėme. O ką dabar darys meras, jo reikalas.“

Išvadas sudaro 12 punktų, kuriuose aprašomi skunde dėstomi faktai, grindžiami B. Navikienės  paaiškinimais, įvairiais protokolais, įsakymais bei įstatymais.