Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos vaikų ir jaunimo klubo „Ledlaužis“ nariai, vadovaujami chemijos mokytojos Monikos Matulaitienės, laiko veltui neleidžia. Praėjusiais metais jie su jaunatvišku užsidegimu ėmėsi hidrolatų ir vonios burbulų gamybos, o šiemet trykšta entuziazmu ir toliau paeksperimentuoti. Viename iš jų plano punktų – natūralaus muilo gamyba.
Už jaunimo motyvaciją ir skatinimą užsiimti naudingomis veiklomis klubas „Ledlaužis“ pernai buvo nominuotas kaip jaunimo organizacija, dirbanti su jaunimu, ir apdovanotas 200 eurų premija. Idėjų generatorė M. Matulaitienė pasakojo, kad veiklą pradėjo nuo projekto „Susitikim laboratorijoje – 2023“ prieš dvejus metus duris atvėrusioje naujoje gimnazijos gamtos mokslų laboratorijoje.
„Kadangi norėjosi kažkokį procesą vystyti su chemija, pirma į galvą šovusi mintis buvo distiliavimo procesas. Tai gal pamėginti nuo hidrolatų (taip vadinamas distiliavimo proceso metu susidarantis vanduo – red. past)? Pati buvau labai toli nuo šio dalyko. Žinojau tik tiek, kad „Levandų ūkyje“ gali nusipirkti levandų ir Damasko rožių hidrolatus. Tačiau nuo ko pradėti? Galiu pasakyti drąsiai, kad vieną vakarą sėdau ir parašiau savo pirmąjį gyvenime projektą“, – atviravo klubo „Ledlaužis“ vadovė, džiaugdamasi, kad šią jos iniciatyvą palaikė rajono savivaldybės jaunimo reikalų taryba, skirdama jos įgyvendinimui 1 tūkst. eurų.
D. Pavalkio nuotr.
Kol susipirko visą reikiamą įrangą hidrolatų gamybai, ir liepos pražydo. Monika pasakojo, kaip išsiuntinėjo žinutes, kad klubo nariai prisirinktų liepų žiedų, nors ką su jais darys, šie dar nė nežinojo. Į pirmąjį distiliavimo proceso pabandymą atvyko tik keturios mergaitės, nes buvo vasaros atostogos, daug kas išvažinėję, o ir kas norės eiti į mokyklą liepos mėnesį... Tačiau ši veikla taip užkabino, kad klubo nariai pradėjo ieškoti, iš ko dar galėtų išgauti hidrolatus.
Lyg tyčia už akių užkliuvo gausiai daržuose užderėję ir jau pernokę agurkai. Buvo nuspręsta nušauti du zuikius – ir pasigaminti hidrolatą, ir agurkų nereikės išmesti. Taip pats procesas įsibėgėjo, kad norėjosi vis daugiau eksperimentų. Prieš Kalėdas net buvo nuspręsta pabandyti sumaišyti po keletą hidrolatų. Taip atsirado cinamono ir apelsino bei svarainių ir alavijo mišiniai.
Savo veiklą ir gaminamų hidrolatų naudą vaikų ir jaunimo klubo „Ledlaužis“ atstovės Augustė Stadelninkaitė ir Emilija Vencius pristatė ir Pasaulinės nevyriausybinių organizacijų dienos, kuri pirmą kartą buvo švenčiama Šakiuose, metu. Mat hidrolatų gamyba yra išties įdomus procesas. Net ir žodis „gamyba“ čia nėra tinkamiausias – greičiau tai natūralus procesas, mat jo metu nėra matuojami, sveriami ar maišomi atskiri ingredientai, kad būtų išgautas galutinis produktas.
Kaip pasakojo gimnazistai, tikrosios jaunimo dūzgės laboratorijoje prasidėjo besiruošiant mokyklos ir miestelio mugėms. Jų alembikas – varinis distiliavimo aparatas – nespėdavo ataušti, kai teko išgauti didesnį kiekį įvairių hidrolatų – mėtų, levandų, čiobrelių, raudonėlių, pušų, rožių. Tačiau, pasak M. Matulaitienės, paklausiausi mokykloje vonios burbulai. Augustė vardino, kad juos gamina iš paprasčiausių, kiekvieno namuose randamų medžiagų – sodos, druskos, citrinos rūgšties, eterinio ir augalinio aliejaus ir vandens, tačiau juos suformuoti specialiose formelėse reikia ir jėgos, ir kantrybės. Kol perprato gamybos technologiją, ne vienam teko nusivilti.
„Spaudžiam, darom, tik išimam iš formelės – burbulas ima ir akyse subyra. Arba bedarant išskysta ir išsilydo. Tokie kleckai pasidaro“, – pasakojo Emilija.
Chemijos mokytoja Monika Matulaitienė (kairėje) ir Augustė Stadelninkaitė patikino, jog hidrolatai – ne kvepalai ir neturi pauosčius kvepėti. Jų aromatą galima pajusti tik papurškus, kai iškrinta dulksna. D. Pavalkio nuotr.
Augustės teigimu, buvo išsiaiškinta, kad tai priklauso nuo to, kokį augalinį aliejų naudoji. Geriausias buvo kokosų, o štai eksperimentai su kanapių ir alyvuogių aliejais buvo nesėkmingi, nes burbulų visai nesulipino.
Chemijos mokytoja atviravo, kad nors iš pradžių ir nelabai tikėjo, jog per tokį trumpą laiką kažką pavyks padaryti, tačiau džiaugėsi, kad mokiniai atliko gausybę bandymų, kol atsirinko medžiagas ir išsiaiškino tobuliausią gamybos technologiją. Vonios burbulai „Avietinė svajonė“, „Levandų sapnas“, „Arbūzinė vasara“, „Vanilinė jūra“, „Saldusis apelsinas“, kaip paaiškėjo, mokyklos mugėse buvo išgraibstomi pirmiausiai. Na, o surinkti pinigai buvo paaukoti sergantiems gimnazijos mokiniams ir reikalingų klubo veiklai priemonių įsigijimui.
Laikas, praleistas kartu gamtos mokslų laboratorijoje, kartais iki vėlumos čia atliekant eksperimentą po eksperimento, dar labiau suvienijo visus „Ledlaužio“ narius, kurių šiuo metu M. Matulaitienė suskaičiavo net 20. Pasak mokytojos, bendrystę jie visi dar labiau pajuto ekskursijoje į Kauno botanikos sodą, į kurį važiavo traukiniu iš Vilkaviškio, todėl šiemet ir vėl norėtų pakeliauti. Jų tikslas – Ventės ragas, kur galėtų stebėti paukščius, pasigrožėti gamta, pasirinkti žolelių.
Paklausus apie ateities planus, jaunimas buvo atviras – nori išmėginti ir daugiau naujų veiklų, bet nepamesti ir ankstesnių. Todėl prasitarė, kad šiemet planuoja pradėti gaminti natūralų muilą, tad ir vėl jų laukia daug įdomių laisvalaikio akimirkų.
D. Pavalkio nuotr.
Alvydas iš Valenčiūnų:
