
Praėjusią savaitę į posėdį susirinkę Kultūros ir meno tarybos nariai tarp svarbiausių aktualijų palietė ir su „Varpo“ mokyklos sienas puošiančių meno kūrinių likimu susijusį klausimą. Jau bene nuo vėlyvo rudens pasigirsdavo nuogąstavimai, kad ketinama uždažyti dailininko Jono Daniliausko kartu su mokiniais per mokykloje vykusias Meno dienas sukurtus piešinius, kad ne itin daug pagarbos sulaukia ir į mokyklą įžengiančius pasitinkantis Algimanto Vorevičiaus sukurtas triptikas „Pažinimo kelias“. „Varpo“ mokyklos direktorius Mindaugas Venckūnas tikina, kad sukeltas bereikalingas triukšmas – niekas meno kūrinių naikinti ar niokoti neketina.
Kaip patikino mokyklos direktorius Mindaugas Venckūnas ir pavaduotoja Inta Sakienė, unikali vieta mokykloje – žiemos sodas – ne griaunamas, tik atnaujinamas, laukiama naujų augalų, naikinamas pelėsis… D. Pavalkio nuotr.
Problema lygioje vietoje
Pirmoji apie problemą posėdžio metu garsiai prabilo Kultūros ir meno tarybos pirmininkė Rima Rauktienė, kuri teigė pastaruoju metu gavusi net porą „įspėjamųjų signalų“ apie situaciją „Varpe“. Vieni šios tarybos nariai apie tariamus mokyklos bendruomenės ketinimus naikinti meną buvo girdėję, kitiems ši tema pasirodė visiškai nauja. Tačiau dauguma pritarė, kad problema lyg ir iškilo visai lygioje vietoje. Rajono vadovas Raimondas Januševičius linkęs manyti, kad tikrai nebūtina visko, kas buvo istorija, griauti, todėl siūlė situaciją išsiaiškinti ir ieškoti kompromisų. Tuo metu kiti tarybos nariai – meno pasaulio žmonės, tarp jų ir pats triptiko autorius Algimantas Vorevičius, buvo aštresni: „Apskritai direktoriui siūliau tuos mano sgrafitus tiesiog užkalti gipskartoniu... Jau negana to, kad remontuojant nuleistos lubos uždengia dvidešimt ar trisdešimt centimetrų kūrinio, tai dar ir diubeliai sukalti... Todėl bendras vaizdas dabar blogesnis negu kad būtų visiškai užkalta. Kažkaip susidaro vaizdas, kad atėjęs naujas žmogus nori sugriauti Daniliausko epochą. Daug kas ten griaunama – žiemos sodas, dingsta skulptūros, uždažo sienas... Ar kada išvis girdėjote skambant mokyklos kiemo varpą? Tuoj ir jis bus nereikalingas... Sunkiai suprantamas toks mąstymas – viską išgriauti, išdažyti ir nieko naujo nesukurti. Čia kaip bažnyčioje – gal ir ne visiems šventi paveikslai patinka, bet niekas nepuola jų naikinti.“ Šioms mintims pritarė ir jo kolegos Eglė Tamulytė bei Kęstutis Dovydaitis, sakydami, kad kai sulauki tokio požiūrio, tai nebekyla noras menininkui savo kraštui kažką kurti.Dailininko Jono Daniliausko darbas puošia ir direktoriaus kabineto sieną. Šio, kaip ir kitų Meno dienų metu gimusių kūrinių, uždažyti neketinama. D. Pavalkio nuotr.
Triptikas „Pažinimo kelias“ sukurtas sgrafito technika 1992 m. A. Vorevičius prisimena, kad darbuotasi iš peties visą vasarą, dažnai ir naktimis, pasitelkiant žmonos, mokinių ir kitų geranoriškai sutikusių darbuotis pagalbą. Kūrinys didelio formato – sukomponuotas ant trijų sienų. Vos tik įėjus pro paradines „Varpo“ duris pasitinka ruduo, kai visi grįžta į mokyklą, kitur vaizduojamas pavasaris, kai visi lyg išskrenda iš jos, o tarp jų – kelias į pažinimą. A. Vorevičius prisimena, kad kai jam teko dirbti kultūros paveldo inspektoriumi, jis yra sulaukęs siūlymo šį triptiką įtraukti į Kultūros vertybių registrą, bet kalbos ir liko tik kalbomis...
Kituose mokyklos aukštuose ir direktoriaus kabinete įgudusi akis iškart atpažins vieno iš žymiausių mūsų šalies dailininkų – Jono Daniliausko braižą. Darbai ant sienų gimė mokyklos Meno dienų metų dar tuomet, kai mokyklai vadovavo jo brolis Vitas Daniliauskas. Galbūt galima ginčytis, ar jie jau būtų laikomi meno vertybe, nes niekur tai neužfiksuota, tačiau nenuginčytinai tai yra mokyklos istorijos dalis, bylojanti apie bendrą mokyklos bendruomenės požiūrį į meną.D. Pavalkio nuotr.
Šaukštai dar ne po pietų
Tą pačią savaitę pavyko pasikalbėti ir su „Varpo“ mokyklos direktoriumi Mindaugu Venckūnu, kuris teigė, kad visi šie nuogąstavimai neturi pagrindo. Jis vedžiojo po mokyklą rodydamas visus aptartuosius meno kūrinius, tikindamas, kad nors mokykloje ir vyksta atnaujinimo darbai, nieko naikinti nežadama. Jis pripažino, kad A. Vorevičiaus triptikas reikalauja atnaujinimo, todėl pats dar rudenį skambino autoriui, klausė, kaip galima būtų atnaujinti, nes prie autorinio darbo patys nedrįso liestis. Tuomet gavo atsakymą, kad atnaujinimas būtų labai brangus, „vargu ar įkandamas“...
„Centrinę triptiko dalį tik valstybinių ar mokyklos švenčių metu uždengiame širma, kitą dalį šiek tiek užstoja durys, kurios dėl gaisrinės saugos reikalavimų turi būti atviros. Be to, remontuojant buvo nuleistos lubos ir dalis kūrinio savaime pasislėpė po jomis. Tačiau kai vyko tūkstantmečio mokyklos darbai, pasikviečiau A. Vorevičių, o ten darbininkai be jokio supratimo ir blogų kėslų buvo pasistatę gipso plokštes. Matyt, tada jį ir pagavo emocijos, ir mums buvo pasiūlyta tą triptiką tiesiog po jomis paslėpti. Bet mes tikrai naikinti neketiname, stengiamės išsaugoti. Vis dar turime viltį jam padedant triptiką atnaujinti, bet kai emocijos aukščiausiame taške, vargu ar tas mūsų prašymas bus teisingai išgirstas, – kalbėjo direktorius ir pabrėžė, kad nežadama prisiliesti ir prie J. Daniliausko kūrinių: – „Mano kabinete esantis darbas labai ryškiai atskleidžia šio menininko kūrybos bruožus. Kitur gal tų bruožų mažiau ir tos vertės gal kiek mažiau. Bet čia ne mano namai, kad galėčiau daryti, ką noriu. Čia yra tik mano darbo kabinetas, tai pretenzijų neturiu.“D. Pavalkio nuotr.
M. Venckūnas sako atsigirstantis visko: ir kad mokyklos žiemos sodą naikina, kad negerbia ir nevertina mokyklos istorijos, kad „Venckūnas nemėgsta meno“, todėl patikina: „Venckūnas mėgsta meną. Menas, kultūra yra sudėtinė ugdymo dalis, labai svarbi ir būtina. Tačiau, mano manymu, didžiausia problema yra ta, kad buvęs direktorius nesusitaiko su tuo, kad viskam yra pradžia ir viskam yra pabaiga. Atėjęs dirbti sakiau, kad senas tradicijas išlaikysime, bet žengsime toliau, pokyčiai būtini, tačiau tikrai tai nereiškia, kad kažką kėsinamės sugriauti.“
Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas sako, kad apie situaciją „Varpe“ pirmą kartą išgirdęs Kultūros ir meno tarybos posėdžio metu, tačiau po pokalbio su mokyklos vadovu supratęs, kad didelės problemos duotuoju momentu nėra: „Vienas dalykas – mokyklos vadovas privalo rūpintis savo mokyklos estetiniu vaizdu, o antras – J. Daniliausko ir A. Vorevičiaus darbai tiesiog yra dovana mokyklai, tai yra mokyklos istorija, juolab kad mokykla tikrai garsėjo meniniu ugdymu. Kol kas nuogąstavimai neatrodo pasitvirtinę, nes direktorius tikina net ir nesiruošęs juos naikinti.“