Trečiadienį paskelbus dalies brandos egzaminų rezultatus, aistringas diskusijas sukėlė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos sprendimas prie visų egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, pridėti po 10 taškų. Pasigirdo pačių įvairiausių svarstymų, tačiau didžioji dalis jų – su neigiamu atspalviu. Kalbintieji šakiečiai taip pat šia tema turi savo nuomonę. Ir jei kai kuriems gimnazistams pridėti taškai buvo laimingas loterijos bilietas, pedagogai iš esmės kalba, kad tai „dar viena ministerijos nesąmonė“.
Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorės pavaduotoja Alina Staniulienė internetinėje tėvų ir pedagogų diskusijoje pastebėjo, kad nors žinia apie pridedamus dešimt taškų buvo paskelbta su pasididžiavimu, klausantiems „norėjosi iš gėdos ausis užsidengti“. Aplankiusių jausmų spektras po žinios paskelbimo labai platus, bet, deja, neigiamoje skalėje. Pedagogai dalijasi, kad aplanko ir svetimos gėdos jausmas, negalėjimas patikėti tuo, kas vyksta, ir nusivylimas bei neteisybės kartėlis. Taikliai internete pastebėjo viena pedagogė, kad situacijai puikiai tinka H. K. Anderseno pasaka, kur vaikas sušunka: ,,Karalius nuogas!“ „Karalius“ (Lietuvos švietimo sistema – red. past.) mato jaunimo protestus prie Vyriausybės, girdi mokytojų, tėvų švilpimą, bet žingsniuoja išdidžiai toliau.
Šakių „Žiburio“ gimnazijos abiturientas Aleksas situaciją sako vertinąs daugiau iš praktinės pusės: „Tas sprendimas pridėti 10 taškų ir padėjo man pasiekti matematikos šimtuką, nes pasiskaičiavus būtų buvę apie 90. Manau, ir kitiems turėjo labai padėti tie balai, nes daug kas labai stresavo, nespėjo atlikti užduočių ar tiesiog buvo pasidavę.“ Vaikinas sako, kad jam asmeniškai pokyčiai nepridėjo daugiau streso, tačiau nepatiko tai, jog reikėjo mokytis pagal naują programą, kai net patys mokytojai ne iki galo žinojo, kaip organizuoti mokymo procesą. Alekso planuose – stojimas į KTU informatikos inžineriją, o labiausiai jį domina kibersaugumo modulis.
Visgi ne visiems ši dešimties taškų „dovana“ atrodo priimtina. Šakių „Žiburio“ gimnazijos geografijos mokytoja, abiturientų auklėtoja Birutė Bendoraitienė neslepia kritikos: „Kalbų yra įvairiausių – vieni sako, kad vargšams vaikučiams reikėjo pridėti, kiti piktinasi. Aš asmeniškai situaciją vertinu blogai, nes nemokamų pietų gyvenime nėra. Ugdome ištižėlių kartą – viskas paduota, viskas už juos pagalvota. Mano požiūriu, jaunas žmogus turi daug dirbti ir siekti tikslo, o ne dovanų laukti.“ 
Kritika ir diskusijos po egzaminų rezultatų paskelbimo netyla visose erdvėse ir platformose – nuomonių pasigirsta įvairių, bet nepasitenkinimo vis dėlto daugiau. „Draugo“ archyvo nuotr.
Pasak jos, švietimo sistemoje vyrauja nuolatinė sumaištis, kuri jau tapo kasdienybe. „Pripratau – nieko nėra pastovesnio už reformas“, – ironizuoja pedagogė.
Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas Darius Aštrauskas taip pat nusiteikęs kritiškai: „Tai tikrai iškraipo visą sistemą. Neturime bendro vaizdo – kiekvienais metais vis kitaip. Kažkokia makalynė: pernai niekas nieko nepridėjo, šiemet prideda, kitais metais po šitokio chaoso vėl tikriausiai nepridės. Kaip paskui palyginti rezultatus?“ Pasak jo, tokie sprendimai apskritai siunčia ydingą žinutę: „Yra mokinių, kurie stengiasi, mokosi, yra tokių, kuriems mokslai nerūpi. Bet dabar visiems tarsi sakome – nesistenk, vis tiek tave ištrauks. O kur pridėti tą dešimt taškų gavusiems šimtukus? Tai ką mes tais egzaminais išvis bandome patikrinti?“ D. Aštrauskas garsiai svarsto, kad reikėtų pradėti nuo egzaminų užduočių, kurios turėtų būti realios, atitinkančios programas, o ne perkrautos ir su klaidomis.
Kritika pastarosiomis dienomis netyla visose erdvėse ir platformose, užduodami retoriniai klausimai: kaip lygiai vertinti praėjusių metų abiturientą, kuris egzaminą laikė tais pačiais standartais, bet negauna papildomų taškų? Kodėl, tarkime, sugalvota pridėti būtent 10? Kodėl ne 5, ne 12 ir kodėl ne prie visų egzaminų rezultatų? Kiti nagrinėja ir dar giliau – kuo apskritai remiantis buvo nustatyta egzamino išlaikymo riba – 35 taškai?
Atsiranda preliminariai paskaičiavusių, kad pastaruosius penkiolika metų egzaminų klausimas Lietuvoje yra komplikuotas. O šiųmetis sprendimas gal trumpam ir nuramina dvyliktokų bei jų artimųjų aistras, bet iš esmės diskredituoja pačius egzaminus, mokytojų darbą ir atsakingai besimokiusius mokinius. Jis byloja švietimo sistemos silpnumą, o gal ir norą užtušuoti klaidas.
Eduardas iš Griškabūdžio:
