Švietimo, mokslo ir sporto ministerija praėjusią savaitę šalies mokykloms išplatino informaciją, ragindama su vaikais ir paaugliais kalbėtis apie galimus Rusijos specialiųjų tarnybų verbavimo pavojus, nes panašios taktikos jau taikomos Ukrainoje, kur paaugliai verbuojami atlikti žvalgybos, diversijų ar sabotažo užduotis. Rajono mokyklų vadovai vienbalsiai tvirtina, kad žinojimas ir prevencija – svarbu, bet panikos nekelia ir ieško savų būdų ištransliuoti gautą informaciją.
Viliojami įvairiai
Paaugliai ir vaikai – gana pažeidžiama visuomenės dalis, jie linkę rizikuoti, todėl teoriškai galėtų tapti lengvais taikiniais. Viliojimo būdų gali pasitaikyti įvairių. Vienas jų – greitas ir lengvas uždarbis, tarkime, kad ir kriptovaliuta, teigiant, kad už padarytas užduotis niekas negresia. Todėl ir mokyklų bendruomenėse raginama megzti dialogą su mokiniais apie galimus pavojus, skatinti budrumą, atsakingą požiūrį, o prireikus nedvejojant kreiptis pagalbos. Ministerija tikisi, kad prevencinis darbas mokyklose padės užkirsti kelią grėsmėms ir apsaugoti jaunimą nuo pavojingų įtakų. Viešojoje erdvėje vis pasigirsdavo nuogąstavimų, kad galimai taip galėjo būti užverbuotas nepilnametis Ukrainos pilietis, pernai sukėlęs gaisrą parduotuvėje „Ikea“.
Žinojimas būtinas
Lukšių Vinco Grybo gimnazijos direktorė, laikinai einanti ir VDU Šakių „Žiburio“ gimnazijos vadovės pareigas Nijolė Šapolienė teigia, kad ministerijos išplatinta informacija apie galimus grėsmių atvejus ją pasiekė, tačiau platesniam vertinimui dar reikia laiko.
„Žinoma, suklusau, ir pirma mintis buvo, kad tema vienareikšmiškai svarbi. Gal tik atrodo, kad čia viskas toli nuo mūsų, bet iš tiesų niekada negali žinoti, kada iškils grėsmė, todėl žinojimas, kas gali būti, yra svarbus“, – dalijasi mintimis direktorė ir priduria, kad dėl šiuo metu vykstančių egzaminų, besibaigiančių mokslo metų ir kitų neatidėliotinų reikalų šios temos dar nespėjo aptarti su kolektyvu.
Be to, pasak jos, „informaciją reikia sukramtyti“, temai pasiruošti, apgalvoti komunikacijos su jaunimu būdus ir priemones. Greičiausiai tai galės padaryti tik rugpjūtį.
„Net jei ir skubos būdu bandytume kalbėtis ta tema su mokiniais dabar, manau, kad per vasarą su braškėmis ji susivalgytų, išgirsta informacija išblėstų“, – svarsto N. Šapolienė.
Vienas iš komunikacijos kanalų, pasak jos, galėtų būti ir elektroninis dienynas, nes į šią temą turėtų būti įtraukti ir tėvai. Konkrečių rekomendacijų, kaip ir ką kalbėti su mokiniais, iš ministerijos direktorė sako negavusi, bet ji mano, kad nederėtų eiti per gąsdinimą: „Temos subtilios ir jautrios, todėl informacijos pateikimo būdas svarbus ir tiesmukas ėjimas į jaunimą, mokinius nebūtų geras pasirinkimas. Vaikai skirtingi, skirtingai supranta, o bendruomenėje svarbu išlaikyti ramybę ir pusiausvyrą – informuoti reikia, bet būtina neperspausti.“
Ji prisimena, kad net pasklidus informacijai apie padegimo atvejus jautėsi šioks toks bendruomenės išgąstis, o priešiškoje pusėje, matyt, ir siekiama, kad kiltų panika.
„Negalima sėti baimės. Verčiau laikytis principo, kad esame stiprūs ir viskam pasiruošę. Pati ministerija kažkada buvo parengusi rekomendacijas, kaip elgtis pavojų atvejais, tai tikiu, kad kažką panašaus eigoje jie parengs ir šia tema“, – svarsto gimnazijos vadovė.
Nežioplinėti ir nerinkti musmirių
Griškabūdžio gimnazijos direktorius Arūnas Šalnaitis situaciją vertina panašiai kaip ir kolegė. Pasak jo, būtina pasikalbėti su jaunimu, kad nežioplinėtų, kritiškai vertintų gaunamą ir apskritai visą prieinamą informaciją.
„Nežinau, ar gali iš tikrųjų užverbuoti... Na, gal vyresnių klasių mokinius ir gali... Bet daugiau visa tai vadinčiau psichologine ataka. Tačiau jei gavome tokias rekomendacijas, vadinasi, tam pagrindo yra“, – kalba A. Šalnaitis ir sako, kad jo vadovaujamoje gimnazijoje svarbi informacija pasklinda grandine – pirmiausia ja dalinamasi su klasių auklėtojais, o šie savo ruožtu ištransliuoja mokiniams.
Žinoma, dabar egzaminų metas, todėl bendruomenės dėmesys sutelktas į juos, o ir apskritai perdėtai užaštrinti grėsmių temos A. Šalnaitis nematąs prasmės, bet „žinoti reikia, nes iš to nežinojimo kartais gali ir įkliūti“. Čia jis veda paralelę su sukčių skambučiais, kurie labiausiai nuskausmina tuos, kurie neinformuoti ir naivesni. Todėl Griškabūdžio gimnazijoje jau net ir su pradinukais pasikalbama, kad internete – kaip grybavime – nuodingų grybų rikti nereikia. Trumpiau tariant, neeikvoti laiko nenaudingai informacijai ir jos apskritai vengti, nesilankyti įtartinuose puslapiuose ir pan.
Štai Šakių „Varpo“ mokykla naudojimosi socialiniais tinklais rekomendacijas praėjusią savaitę išplatino mokyklos socialinio tinklo paskyroje, kur irgi rekomenduojama atsargiai vertinti gaunamas žinutes, pasiūlymus, kritiškai vertinti, ar prašymai nėra įtartini, o kilus tokiems įtarimams pranešti tėvams, mokytojams, specialiosioms tarnyboms.
Lietuvos mokykloms gavus perspėjimus dėl galimų Rusijos specialiųjų tarnybų ketinimų verbuoti šalies moksleivius, Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas nacionaliniam transliuotojui šiomis dienomis komentavo, kad kol kas jaunimo verbavimo atvejų šalyje užfiksuota nebuvo. Visgi, pasak jo, sulaukę panašių žinučių, vaikai turėtų informuoti tėvus arba mokytojus, kraštutiniu atveju – kreiptis į Valstybės saugumo departamentą. Pagrindinė užduotis dabar yra prevencija, įspėjant vaikus, kokių dalykų gali nutikti. Nors Lietuvos moksleivių sąjungos atlikta apklausa rodo, kad dalis mokinių jau sulaukė bandymų verbuoti, V. Vitkauskas komentuodamas situaciją tikino, kad nėra informacijos, jog šie procesai šalyje jau prasidėjo, ir sakyti, jog „pas mus jau tinklas užmestas ir bandoma vaikus įtraukti – dar negalime“.
Įspėjimai bei rekomendacijos švietimo įstaigų vadovams išsiųsti atsižvelgus į tai, kad Rusija šią taktiką jau išbandė Ukrainoje ir dabar gali perkelti į kitas valstybes.
Birutė iš Šakių:
