Antradienį Šakių „Varpo“ mokykloje posėdžiavusi rajono Narkotikų kontrolės komisija kalbėjo ne tik apie tai, kiek psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atvejų pavyksta užfiksuoti mokyklose, bet ir apie gerokai sunkiau pastebimą problemos pusę. Elektroninės cigaretės, internetu įsigyjamos medžiagos, vadinamieji „dropai“, į platinimą įtraukiami patys nepilnamečiai – keičiasi ne tik vartojamos medžiagos, bet ir būdai, kuriais jos pasiekia jaunus žmones. Todėl, kaip ne kartą skambėjo posėdyje, nedidelis nustatytų atvejų skaičius dar nereiškia, kad galima nurimti.
Komisijoje kalbėta ir apie tai, ar mokyklų darbuotojams ir tėvams pakanka žinių atpažinti naujas medžiagas, kaip elgtis kilus įtarimui ir kokios papildomos pagalbos švietimo įstaigoms galėtų suteikti komisija bei kitos institucijos.
Signalų būna, įrodyti – ne visada paprasta
Posėdžio vieta pasirinkta neatsitiktinai – apie kasdienes situacijas daug kalbėjo ir „Varpo“ mokyklos vadovas Mindaugas Venckūnas bei kiti mokyklos darbuotojai. Direktoriaus teigimu, pastarieji dveji metai šiuo požiūriu mokykloje buvo lyg ir ramesni. Rimtų atvejų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, mokykla neužfiksavo, tačiau tai nereiškia, kad negaunama signalų apie galimą elektroninių cigarečių naudojimą. Tačiau mokyklos atstovai atkreipė dėmesį į labai praktišką problemą – pedagogas negali mokinio apieškoti, todėl vien įtarimo ar tualete juntamo kvapo nepakanka. Kol darbuotojai sureaguoja, vaikai gali išsiskirstyti, o pats kvapas – išsivėdinti. Be to, per pertraukas dalis mokinių išeina už mokyklos teritorijos, tad kontrolės galimybės dar labiau sumažėja. M. Venckūnas prabilo ir apie siekiamybę aptverti mokyklos teritoriją. Jo manymu, tai leistų ne tik geriau kontroliuoti, kas į teritoriją ateina ir iš jos išeina, bet kartu sudarytų sąlygas vaikams per pertraukas saugiai būti lauke. Vis dėlto toks sprendimas pareikalautų nemažų investicijų.
Kitas konkretus žingsnis bus žengtas netrukus – mokykloje bus įrengti elektroninių cigarečių dūmus fiksuojantys detektoriai. Bendruomenės sveikatos taryba „Varpo“ mokyklai jiems įsigyti skyrė 4 tūkst. eurų, tačiau jau aišku, kad šios sumos neužteks, ir mokykla turės prisidėti savo lėšomis. Detektorius ketinama įrengti atnaujinamuose tualetuose, persirengimo kambariuose, kitose mokyklos vietose. Mokyklos vadovas viliasi, kad jie atsiras iki pavasario.
Mokyklos bendruomenės narių pasidalijimai atskleidė ir platesnį klausimą. Dar praėjusių metų gruodį Narkotikų kontrolės komisija buvo nutarusi siūlyti savivaldybei ieškoti lėšų tokiems detektoriams visose rajono mokyklose. Tačiau bendro finansavimo kol kas nėra – posėdyje kalbėta, kad mokykloms tenka pačioms ieškoti galimybių juos įsigyti. Komisijos narys, Visuomenės sveikatos biuro direktorius Viktoras Lebedžinskas ragino į problemą žiūrėti sistemiškai ir klausimą kelti savivaldybės lygmeniu.
Keičiasi ne tik medžiagos, bet ir platinimo būdai
Nemažai dėmesio posėdyje sulaukė naujosios Šakių policijos komisariato viršininkės Kristinos Siriūnienės įžvalgos. Ji ragino mokyklų bendruomenes neapsigauti dėl nedidelio nustatomų atvejų skaičiaus ir aktyviai dalytis turima informacija su policija. Pasak jos, ilgametė darbo šioje srityje patirtis rodo, kad svarbu neprarasti budrumo, nes greitai keičiasi ir pats narkotinių medžiagų platinimo modelis. Įsivaizdavimas, kad prie mokyklos atvažiuos nepažįstamas suaugęs žmogus ir vaikams siūlys narkotikus, šiandien nebeatitinka realybės. K. Siriūnienė atkreipė dėmesį, kad į platinimą dažnu atveju įsitraukia ir patys nepilnamečiai – tarpusavyje platina nelegalias medžiagas, palieka vadinamuosius „dropus“. „Dropais“ vadinamas būdas, kai internetu ar per susirašinėjimo programėles įsigyta medžiaga paliekama sutartoje paslėptoje vietoje, o pirkėjui perduodama informacija, kur ją rasti. Kad pavojai tyko visai arti, rodo ir nesenas atvejis kitapus Nemuno – Jurbarke policija aptiko apie 250 „dropų“. Tai kartu primena, kad institucijoms dirbant išvien galima pasiekti apčiuopiamų rezultatų.
Posėdyje kalbėta, kad jaunus žmones į tokias schemas dažnai suvilioja galimybė greitai užsidirbti. K. Siriūnienė pabrėžė, kad būtent mokyklų darbuotojų turima informacija policijai gali būti itin vertinga – pedagogai ir socialiniai darbuotojai pažįsta vaikus, mato jų elgesio pokyčius, girdi mokinių kalbas. Pasak policijos vadovės, informaciją galima sugretinti su iš kitų šaltinių gaunamais duomenimis ir tik tada aiškiau matyti tikrąjį problemos mastą.
„Aš manau, kad problemų yra ir Šakiuose, tik dar neaišku, kokiam lygmeny“, – kalbėjo K. Siriūnienė, ragindama mokyklas nebijoti dalytis signalais ir nesistengti problemų nutylėti vien dėl įstaigos reputacijos.
Ji labai akcentavo institucijų bendradarbiavimą – mokykla ir policija neturėtų viena iš kitos laukti, kuri pirmoji išspręs problemą. Policijos vadovė žadėjo daug dėmesio skirti prevencijai mokyklose, kalbėtis ne tik su vaikais, bet ir su jų tėvais. Posėdyje svarstyta, ar aplink mokyklas prevenciniais tikslais nebūtų galima pasitelkti droną. Vis dėlto diskusijai pasisukus apie įvairias kontrolės priemones ne kartą grįžta prie pagrindinės minties, kad vien „pagauti“ vaiką neužtenka.
Suspėti iki pasekmių
Komisijos nariai posėdyje vienbalsiai sutarė, kad kovoti vien su pasekmėmis – per vėlu. Todėl būtina kuo daugiau šviesti ne tik mokinius, bet ir jų tėvus bei pačius mokyklų darbuotojus. Svarstyta organizuoti bendrus tėvų ir vaikų susitikimus, kviesti specialistus, o informaciją jaunimui pateikti ne vien tradicinių paskaitų forma, bet per žaidybines, praktines veiklas. K. Siriūnienė atkreipė dėmesį, kad vis dar pasitaiko tėvų, elektroninę cigaretę vertinančių kaip menkesnę blogybę. Todėl, jos manymu, tėvams būtina kalbėti ir apie elektroninių cigarečių žalą, ir apie narkotinių medžiagų formas, platinimo būdus bei teisinę atsakomybę. Komisijos diskusijoje išryškėjo ir dar viena riba – tarp kontrolės bei pagalbos. Svarstant, kaip elgtis su psichoaktyviąsias medžiagas vartojančiu nepilnamečiu, nuskambėjo mintis, kad vien bausmė problemos neišsprendžia.
„Jam pirmiausia reikalinga pagalba, jis vis dėlto yra vaikas“, – diskusijoje reziumuota kalbant apie jaunesnius paauglius.
Todėl nemažai kalbėta apie vaikų užimtumą, savivertės stiprinimą, ryšį su bendruomene ir pasitikėjimą suaugusiaisiais – tai, kas gali padėti problemą pastebėti dar jai neįsisenėjus. „Varpe“, kaip ir kitose rajono mokyklose, planuojami detektoriai būtų tik viena iš kontrolės priemonių. Jie gali padėti užfiksuoti jau įvykusį faktą, tačiau svarbiausias uždavinys – pasiekti, kad vaikas apskritai nesusigundytų pabandyti. O čia vien mokyklos pastangų nepakanka – atsakomybė tenka ir šeimai, ir visai vaiko aplinkai.
Eduardas iš Griškabūdžio:
