Gintarė MARTINAITIENĖ

Ar vakar prasidėję nauji mokslo metai bus lengvesni ar ne, parodys laikas. Kol kas tikimasi, kad dėl mažėjančio mokinių skaičiaus neteks naikinti nė vienos rajono mokyklos, tačiau šis faktas guodžia ne visus pedagogus. Kai kurie iš jų priversti registruotis Darbo biržoje ir bent laikinai gauti nedarbingumo išmoką.

Nuotr. Preliminariais skaičiavimais, šią rugsėjo 1-ąją į rajono mokyklas susirinko apie 280 mokinių mažiau nei ankstesniais metais.

Tikisi, kad dirbs visos

Kol kas rajono Švietimo ir sporto skyrius negali tiksliai pasakyti, kiek mokinių šiais metais susirinko į klases. Preliminariais skaičiavimas jų yra apie 4800, tai būtų apie 280 mokinių mažiau nei ankstesniais metais. Prognozuojama, kad visoje šalyje į mokyklinio ugdymo įstaigas susirinko apie 20 tūkst. mokinių mažiau nei pernai, tai yra apie 400 tūkst. Mažėjantis mokinių skaičius ne tik Lietuvoje, bet ir rajone neišvengiamai koreguoja klasių komplektavimo tvarką. Šiais metais buvo neaišku, ar bus sukomplektuotos visos klasės Beržynų pagrindinėje mokykloje, V. Kudirkos gimnazijos Panovių ir Griškabūdžio gimnazijos skyriuose. Tačiau kol kas tikslių duomenų nėra ir tikimasi, kad visos rajono mokyklos šiais metais galės sėkmingai dirbti.

 
Negali padėti

Kad mokyklos galėtų išsilaikyti, dažnai tenka sujungti klases, dėl ko mažėja darbo krūvis pedagogams. Be to, kaip rodo Marijampolės teritorinės darbo biržos duomenys, Šakių skyriuje šiais metais registruotas ne vienas kvalifikuotas pedagogas. Švietimo ir sporto skyriaus vedėja Vyda Pranckevičienė taip pat pripažino, kad ieškantys darbo specialistai dažnai užsuka į skyrių, tačiau retais atvejais skyrius gali ką nors pasiūlyti. „Siunčia ir gyvenimo aprašymus, vienas kitas užsuka. Pavyzdžiui, birželio mėnesį gana aktyviai skyrių šturmavo socialiniai pedagogai, tačiau krūviai riboti ir nelabai kuo galime padėti“, - kalbėjo V. Pranckevičienė.

Pagal pateiktus Darbo biržos duomenis, iki rugpjūčio 15 dienos rajone buvo registruoti 23 bedarbiai pedagogai. Keturi iš jų yra baigę socialinę pedagogiką ir geografiją, trys - pradinį ugdymą, po du – dailę, biologiją ir lietuvių filologiją. Darbo rajone ieško ir istorijos, anglų, rusų bei vokiečių kalbų specialistai. Tad kol kas šie pedagogai gali guostis tik bedarbio išmokomis, nes neatrodo, kad artimiausiu metu, bent jau rajone, jiems atsirastų darbo pagal specialybę. Praėjusiais metais Darbo biržos Šakių skyriuje iš viso buvo registruota apie 30 pedagogų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, rugpjūčio 1 dieną šalyje buvo registruota per 2 tūkstančius bedarbių mokytojų – 15 proc. mažiau nei pernai. Nuo metų pradžios iš viso gauta 250 darbo pasiūlymų pedagogams – 17 proc. mažiau nei 2010 metais. Rajone, kaip tikino V. Pranckevičienė, nėra nė vieno darbo pasiūlymo pedagogui. Marijampolės teritorinėje darbo biržoje šiais metais iš viso registruota 151 bedarbis pedagogas. Net 34 iš jų baigę pradinio ugdymo pedagogiką, 28 – socialinę pedagogiką,15 – lietuvių kalbą ir literatūrą. Mažiau bedarbių pedagogų registruota iš tiksliųjų nei iš humanitarinių mokslų srities.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasisako už tai, kad vyresnio amžiaus mokytojai turėtų užleisti vietą jaunesniems bei tvirtina, kad į mokyklas stengiamasi pritraukti motyvuotus, norinčius ir galinčius dirbti mokytojais žmones.

Žinoma, prasidėjus naujiems mokslo metams yra ir kuo pasidžiaugti. Daugelyje kitų rajonų nepavyko iki mokslo metų pradžios užbaigti remonto darbus ar iki galo sutvarkyti darželius. Mūsų rajone šios problemos nėra. Tiesa, įvairios švietimo įstaigų renovacijos mūsų rajone buvo atlikinėjamos praėjusiais metais. Šiais metais kai kur atliktas tik smulkus, kosmetinis remontas, tačiau viską pavyko užbaigti iki rugsėjo 1-osios.

Apie tai, kad pastačius baseiną mokiniams jis turėtų būti kuo labiau prieinamas ir mokymas plaukti būtų kaip atskira pamoka, anksčiau yra kalbėję kai kurie tarybos nariai. Jaunimo kūrybos ir sporto centro administratorius Robertas Sakas teigė, kad tam yra visos galimybės. „Mūsų gelbėtojai pasiruošę mokyti, tik prašom registruotis, tartis“, - patarė jis. Pasak V. Pranckevičienės, reikia žiūrėti, kaip ir kokias lėšas būtų galima pritraukti, kad plaukimas būtų kūno kultūros pamokų sudedamoji dalis. Ir praėjusiais metais daugelis mokyklų naudojosi baseino paslaugomis, tačiau tai apmokėdavo iš savo lėšų.

Pavyzdžiui, Šakių „Aukuro“ pagrindinė mokykla šiais metais nusprendė pirmokams siūlyti nemokamas baseino paslaugas. Pasak mokyklos direktoriaus Rolando Kučiausko, ši paslauga bus apmokama iš mokinio krepšelio lėšų. Be to, laimėjus projektą, mokykloje iš pradinukų bus formuojama atskira grupė, kuri bus mokoma plaukti. Ar šiuo pavyzdžiu paseks ir kitos rajono mokyklos, ar bandys išnaudoti krepšelio lėšas ir mokinius skatins mokytis plaukti, parodys laikas.

Kaip bebūtų, vis dažniau ne tik rajone kalbama apie tai, kad mokinys tampa preke tikrąja to žodžio prasme. To neneigia ir rajono Švietimo ir sporto skyriaus vedėja. „Tiesiog mokinio krepšelis jį tokiu ir padaro“, - konstatuoja ji. Ne kartą teko girdėti, kad mokiniai raginami ir įvairiais būdais viliojami lankyti vieną ar kitą mokyklą. V. Pranckevičienė mano, kad mokiniui geriausiai ta mokykla, kuri yra arčiausiai jo namų. Visgi, jei yra mokinių, yra klasės, jei yra klasės, yra darbo mokytojams ir mokyklai nereikia sukti galvos, ar kitais metais ji turės kaip sukomplektuoti klases. Tad kiekvienas, kaip sakoma, žiūri iš savo varpinės. Svarbiausia, kad būtų užtikrinamas kokybiškas vaiko ugdymas, o ne tik galvojama, kaip jį privilioti...