Sima KAZARIAN

Šakių rajono Tarybos nariui, aktyvistui, gelgaudiškiečiui verslininkui Edmundui Rinkevičiui ramybės neduoda daug klausimų. Vienas jų - koks yra šiandien Šakių rajono mokyklų tinklo pertvarkymo plano rezultatas? Ko buvo siekiama šiuo planu bei kas pasiekta?

Nuotr.  E. Rinkevičius teigė, jog „Valstiečių“ partija baigia sunaikinti mokyklas rajone, o meras pavadino E. Rinkevičiaus pranešimą įžeidžiu, neapgalvotu, „savo mąstysena ir savo protu sukurtu“ ir neatitinkančiu tikrovės.

Šį klausimą E. Rinkevičius pateikė viešai kreipdamasis į rajono tarybą. Buvo perskaitytas jausmingas pareiškimas, kuriame E. Rinkevičius nupiešė tikrai apokaliptinį švietimo rajone vaizdelį:

„Viena mokykla uždaryta, Panemunės mokyklos yra “papjautos‘‘, t.y. iš vidurinių tapo pagrindinėmis, autobusai perpildyti moksleivių, Šakiuose moksleivių klasėse iki trisdešimt mokinių, vietoje planuotos Šakiuose vienos papildomos klasės suformuotos netgi dvi.  

 
Finansai: išeitinėms kompensacijoms iki 500.000,- Lt, papildomam mokinių pavėžėjimui dar iki 400.000,- Lt. Numanomos, bet slepiamos išlaidos - dar iki 300.000,- Lt. Taigi, lygioje vietoje - iki 1.200.000 Lt nenumatytų išlaidų ir sujaukti žmonių gyvenimai. O viršūnė viso to: leisti išimties tvarka 7 mokykloms nesilaikyti 2012-02-15 d. Tarybos sprendimo.“

Įžeidinėjo savivaldybės darbuotojus

Savo pareiškime aštrių žodžių negailėjęs E. Rinkevičius rajono valdančiuosius politikus ironiškai vadina „didvyriais“, baigiančiais sunaikinti mokyklas rajone, o Švietimo ir sporto skyriaus specialistą Gintarą Demenių - nuolankiu šio skyriaus vedėjos tarnu. Galiausiai, jis reikalauja, jog abu šie savivaldybės darbuotojai atsistatydintų.

Toks E. Rinkevičiaus reikalavimas nori nenori verčia suabejoti jo nusimanymu politiniais ir valdymo klausimais: juk savivaldybės tarnautojai yra atsakingi ne už įstatymų leidimą, o jų vykdymą. H. Zaremba verslininkui stengėsi paaiškinti: „Pateikti kaltinimus galima tik konkrečiai išvardijus, kokius ministro įsakymus taryba pažeidė. O mes, rajono taryba, darėme tai, kokie veikė tuo metu įstatymai. Mes nieko nevykdėme kitaip, negu buvo reikalaujama.“

Mokyklas naikina ne politikai, o mažėjantis gimstamumas

Karčių žodžių „Valstiečių“ partijai negailėjusiam E. Rinkevičiui, meras padėkojo už jo pareiškimą. „Noriu pasakyti, kad jūsų pareiškimas absoliučiai prieštarauja mūsų valdančiųjų Vyriausybės priimtiems sprendimams. Absoliučiai. Jūs tą savo pareiškimą vežkit tiesiai į Vyriausybę“,- teigė meras J. Bertašius.

Mero teigimu, tos 7 mokyklos, kurioms nepaisant trūkstamų kelių mokinių leidžiama komplektuoti klases, yra išimtis, kuri atspindi lankstų požiūrį į esamą situaciją, stengiantis kiek įmanoma pratęsti mokyklų gyvavimo laiką.

Vis dėlto, mokinių skaičiui ir toliau sparčiai mažėjant yra niekaip neišvengiamas mokyklų nykimas. „Manau, kad tuščios mokyklos nedirbs. O gal kas nors sugalvos dirbti, kai mokykloje nėra nei vieno mokinio?“- pastebėjo tarybos narys mokytojas Antanas Burkšaitis, jam pritarė ir meras J. Bertašius.

Ar E. Rinkevičiaus kaltinimai turi finansinį pagrindą? Ar mokyklų reforma iš tiesų atnešė finansinių nuostolių? Švietimo skyriaus vedėja Vyda Pranckevičienė kategoriškai tai neigia: „Ne, tikrai ne. Šita Vyriausybės reforma ir yra daroma tam, kad būtų sutaupyti pinigai, o kad reikia išmokėti išeitines kompensacijas, tai, manau, kiekvienas supranta. Tačiau apskritai, viską sudėjus, pavyks sutaupyti.“

V. Pranckevičienė teigė, kad trūksta mokinių, todėl trūksta pinigų, kurie ateina su krepšeliais, o ne atvirkščiai – juk nė viena mokykla, kurioje pilna mokinių, nėra uždaryta. Todėl, priešingai nei teigia E. Rinkevičius, priešintis reformai dėl finansinių sumetimų nėra jokio logiško finansinio pagrindo.