Sima KAZARIAN

Tenka pripažinti faktą: mokyklos nuo seno viena kitai konkurentės. Jų išlikimas priklauso nuo pinigų, kurie ateina su kiekvienu mokiniu. Nebus mokinių – nebus mokyklos. O čia dar į brangius mokinius gviešiasi ir kiti rajonai.

Nuotr. Ryški mokinių migracija iš mokyklų: jie važiuoja į kitus rajonus ir į Šakių „Žiburio“ gimnaziją, kuri neapleidžia lyderio pozicijų.

Vietos per kurias nuteka mokiniai į kitus rajonus yra Sudargas, Kiduliai, Lekėčiai, Griškabūdis. Kalbant apie rajoną, vietinėms mokykloms nemažai „kraujo nuleidžia“ Žiburio gimnazija.

Į Jurbarką išvyko 17 moksleivių. Jiems tai yra arčiau, nei mūsų rajono gimnazijos. Šeši Lekėčių mokiniai išvyko mokytis į Kauno, o aštuoni pasirinko mūsų rajono gimnazijas.

 
Koks lekėtiškių požiūris į Kauno gimnazijas, ar jie siekia ten išvažiuoti mokytis? Direktorius teigia, kad didelės tendencijos nėra. „Pas mus nelabai į Kauno pusę... Jei ne tėvai, kurie važinėja į darbą Kaune ir vežasi vaikus sykiu, manau, dar daugiau kas liktų Šakiuose mokytis. Visgi Kaunas yra miestas, o mūsų vaikai yra kaimo vaikai. Miesto mokyklos, kur kitokia aplinka, kitoks bendravimas. Juos tai ne itin vilioja“,- pasakojo L. Adomaitis.

Šakių „Žiburio“ gimnazija, ne paslaptis – rajono pedagogų galvos skausmas. Nuo seno daugybė mokinių bėga iš savo kaimų mokyklų į „laimės žiburį“ vedini įsitikinimo, kad ten aukščiausia mokymo kokybė rajone. Rajono švietimo darbuotojai piktinasi: o kas be vardo „gimnazija“ galėtų paliudyti šios mokyklos išskirtinumą? Pedagogų kvalifikacija? Bepigu rodyti gerus baigimo rezultatus, kai surinkti visi gabūs mokiniai. Bet nuoskaudos nereikia. Patys patraukite gabius. O buvimas tarp panašaus lygio bendraklasių – įkvepiantis dalykas ir su tuo niekas negali ginčytis.

Tiesa, siekta padėti pagrindinėms mokykloms išlaikyti mokinių skaičių: bėgimą į „Žiburį“ norėta bent minimaliai apriboti, nes devintoje klasėje padaryta pereinamojo balo kartelė.

Kaip visada atsiranda tokių, kurie skundžiasi: kur dėtis vargšui vaikui, norinčiam baigti dvylika klasių, jei į gimnaziją priimami tik patys gabiausi?.. Atsiminkite, nuo dešimtos klasės gabumas nesvarbu – „Žiburio“ gimnazija priims visus būsimus vienuoliktokus. Kitos gimnazijos kartelės netaiko ir į jas galima patekti bet kada.

Jau seniau atliktame žurnalo „Veidas“ mokyklų reitingavime rezultatai negailestingi. Primename: Šakių „Žiburio“ gimnazija Lietuvos mokyklų vertinime užima 110 vietą, „“Varpo“ vidurinė mokykla 129, Lukšių gimnazija 251, Griškabūdžio gimnazija 340, Lekėčių vidurinė mokykla 368, Šakių Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazija 378, Kriūkų vidurinė mokykla 385 vietoje, Gelgaudiškis liko 422. Rajono mokyklos velkasi Lietuvos uodegėlėje..?

Plokščių mokykla nustebino – pakilo į 132 vietą, tai neblogas rezultatas kaimo mokyklai. Tačiau jos direktorė Nijolė Bitinienė teigia, kad visus tokius reitingus vertina labai skeptiškai. „Mes mokome vaikus ne įstojimui į universitetą, ar gabius mokinius. Mes mokome visus. O kol kas reitingai orientuojami tik į mokslo rezultatus, kurie tikrai nėra pasiekiami kiekvienam vaikui, nes jie pas mus nėra atrinkti vien tik gabūs. Todėl mūsų padėtis reitingų lentelėje keičiasi. Pernai pakilome, šiemet vėl krisime, viskas priklauso nuo mokinių ir nuo to, pagal ką tos mokyklos reitinguojamos.“

Patyrinėję kelerių metų stojimus į universitetus matome, kad mūsų rajono kaimų mokyklose jie gali labai svyruoti nuo 10 iki 50 ir daugiau procentų.

Pavyzdžiui, Plokščių vidurinėje mokykloje 2011 metais į universitetą įstojo 54,5 proc. baigusių mokinių. Tai geresnis rezultatas, nei šiemet parodė „Žiburio“ gimnazija, čia į universitetus įstrojo 51,2 proc. moksleivių. Tai labai aiškiai parodo, kad rezultatai priklauso nuo to, koks susirenka kontingentas. Kitaip tariant, kiek klasėje atsiranda gabių mokinių, taip reitingų lentelėje atrodo ir mokykla.

Svarstant apie mokymo kokybę kaimų mokyklose norisi kulinarinio palyginimo: nereikia būti puikiausiu kepėju, norint iš gerų produktų iškepti skanų pyragą. O kaip tą pyragą iškepti, kai ne visi produktai vienodos kokybės, arba jų trūksta?