Nuo vasario mėnesio Griškabūdžio gimnazijoje prasidėjo Kūrybinių partnerysčių „Pokyčių mokyklos“ programos projekto „Mokausi + Kuriu = Tobulėju“ veikla, į kurią noriai įsitraukė maždaug 100 moksleivių ir dešimt gimnazijos mokytojų. Kartu su kūrybos agente Greta Klimavičiūte – Minkštimiene, kuriančiais praktikais Justu Terteliu, Algirdu Sabaliausku ir Mindaugu Butvila jie planuoja gimnazijoje susikurti kūrybišką mokymosi erdvę.

 

 

Vienas iš svarbiausių Švietimo ir mokslo ministerijos ugdymo politikos prioritetų – išlaisvintas kūrybingumas. Ši tendencija žadina tikėjimą, kad švietimo sistemoje daugės prasmingų darbų ir pokyčių. Pasak projektą „Mokausi + Kuriu = Tobulėju“ kuruojančios Griškabūdžio gimnazijos mokytojos Ilonos Tamulienės, provincijų mokykloms labai reikalingi nauji vėjai, nauji impulsai, kuriantys praktikai, gebantys ir patys degti, ir kitų širdis uždegti. Tam tiesiog būtina susikurti kūrybišką mokymosi erdvę – nugriauti  savo pasąmonėje pastatytą statinį, į kurį lyg į savotišką kalėjimą priversti kasdien eiti ir sėdėti, kur energetinė ir dvasinė erdvė tiesiog „užmušama“... Kuriančių praktikų nuomone, būtų nuostabu, jei mokytojai šiandien ryžtųsi kardinalioms permainoms, klasės erdvės suvokimo pokyčiams, jei jie pamoką išdrįstų vesti, pavyzdžiui, kad ir troleibuse, kur jų mokiniai būtų keleiviais.

„Laikmetis reikalauja, kad mokytojai kūrybiškiau pažvelgtų į savo pamokas, įneštų į jas naujovių ir netikėtumų, - kalbėjo I.Tamulienė. - Kūrybinių partnerysčių projektas galimybė pakeisti nusistovėjusį mokytojo stereotipą.“ Projektas „Mokausi + Kuriu = Tobulėju“ susideda iš trijų dalių. Pirmosios projekto dalies tikslas – mokinių tarpusavio bendradarbiavimo skatinimas bei darbo komandoje gebėjimų lavinimas. Šiam tikslui įgyvendinti buvo pasirinkti socialinio teatro metodai, kurie padės moksleiviams pažinti vieni kitus, skatins toleranciją bei pagarbą. Kūrybiška veikla persipins  su antrąja projekto dalimi, kurioje mokiniai mokysis viešojo kalbėjimo paslapčių, deryboms su verslininkais reikalingų įgūdžių. Be abejo, stebėdami praktikų darbą mokytojai išmoks naujų ugdymo metodų, kuriuos vėliau galės pritaikyti ir savo pamokose. Jiems taip pat bus vedami  seminarai. Šia linkme su moksleiviais ir mokytojais jau dirba kuriantis praktikas – jaunas perspektyvus aktorius ir režisierius Justas Tertelis.

Antrosios ir trečiosios projekto dalių tikslai - mokinių mokymosi įgūdžių lavinimas, motyvacijos kėlimas, mokytojų kūrybiško darbo patirties įgijimas, kūrybiško mokymo(si) planavimas. Per praktinius dalykus bus mokomasi suprasti pamokų vertę bei praktinį ekonomikos, matematikos ar lietuvių kalbos pritaikymą kasdieniame gyvenime. Ši projekto dalis yra tiesiogiai susijusi su trečiąja – kūrybiškos mokymosi erdvės sukūrimo dalimi, kuriai reikalingas lėšas bandys gauti  vadybininkų ir verslininkų grupė. Ta linkme su moksleiviais jau dirba kuriantis praktikas – verslo konsultantas rinkodaros ir rinkotyros klausimais Algirdas Sabaliauskas, per savo kūrybinę veiklą organizavęs daugiau nei 40 įvairių renginių ir festivalių,  menininkų stovyklų ir daugybę panašių projektų.  Jis moksleiviams padėjo įkūrti savo įmonę „Stikis.Lt“, kuriai vadovaus Ia klasės mokinys Algirdas Kirvelaitis. Pagrindinė veikla – lipdukų gamyba ir prekyba jais kitose mokyklose bei mugėse. Tačiau, norint prekiauti, būtina susikurti savo strategiją ir gerai išmanyti marketingo niuansus. To šiandien A.Sabaliauskas ir moko gimnazistus, tobulindamas jų verslumo kompetencijas. „Fantastiškas jausmas mokytojui, kai išgirsti savo mokinius sakant: „Pagaliau galėsiu daryti tai, kas man patinka“, - atviravo projektą kuruojanti pedagogė.

Trečiosios projekto dalies tikslas – kūrybiškos mokymosi erdvės kūrimas. Šioje srityje su moksleiviais dirba kitas labai gabus kuriantis praktikas – jaunas architektas Mindaugas Butvila. I.Tamulienės teigimu, praktikas kartu su moksleiviais sukūrė projektuotojų - dizainerių grupę, kuri jau ištyrinėjo mokyklos erdves, išanalizavo, ką ir kur konkrečiai galima keisti.  „Tikimės neapsiriboti tik vienu kabinetu ir moksleivių idėjas perkelti į mokyklos koridorius, - atviravo projektą kuruojanti pedagogė. – Tiek į projektą įsijungę matematikos, geografijos, lietuvių kalbos, muzikos dailės, technologijų ir ekonomikos mokytojai, tiek septintų, devintų ir vienuoliktos klasių moksleiviai dabar turi vieną bendrą tikslą ir tai juos vienija.“