Aktyvios gelgaudiškietės konsultuoja apskrities pedagogus

mokymaiNuo gegužės mėnesio Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras vykdo projektą „Specialiųjų poreikių asmenų ugdymo(-si) formų plėtra, II etapas“, į kurį  aktyviai įsijungė ir gelgaudiškiečių komanda. Ištyrusi apskrities bendrojo ugdymo mokyklų lūkesčius bei sunkumus, ji išanalizavo kylančias problemas, dirbant su  specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais mokiniais, gilinosi į mokinių, turinčių elgesio ir/ar emocijų sutrikimų korekcijos bei ugdymo galimybes.
 
Nuotr. Pedagogai – psichologai Susanne Stampe Mortensen (dešinėje) ir Michael Falk –Siorensen iš Kopenhagos konsultavo Gelgaudiškio specialiosios mokyklos specialistes visais rūpimais klausimais.
 
Gelgaudiškio specialiosios mokyklos darbuotojos - Dalia Kasperavičienė, Aldona Virbauskienė, Rasa Misevičienė, Jūratė Žilinskienė bei  Gelgaudiškio pagrindinės mokyklos mokytoja Edita Balčiūnienė – būsimo Gelgaudiškio specialiojo metodinio centro, skirto sutrikusio intelekto bei emocijų ir/ar elgesio sutrikimų turintiems mokiniams, konsultantės. Atsižvelgdamos į mokyklų lūkesčius bei poreikį, jos konsultavo Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės, Marijampolės rajono Kazlų Rūdos pradinės, Šakių rajono Kidulių pagrindinės mokyklos bei Vilkaviškio rajono Pilviškių „Santakos“ gimnazijos pedagogus, švietimo pagalbos vaikui specialistus, mokyklų padalinių vadovus darbo su minėtų sutrikimų turinčiais vaikais klausimais.

Pasak Gelgaudiškio specialiosios mokyklos direktoriaus pavaduotojos Genės Žilinskienės, konsultacijomis buvo siekiama mokyklų specialistams padėti spręsti pamokos organizavimo bei optimizavimo problemas, aptariant veiklų parinkimo, užduočių diferencijavimo klausimus, klasės valdymo strategijas. Taip pat buvo pateikti praktiniai pavyzdžiai, analizuoti konkretūs atvejai, situacijos bei parengtos rekomendacijos darbui su emocijų ir elgesio sutrikimų turinčiais mokiniais. Be to, konsultantės pasidalijo turima Olandijos, Jungtinės Karalystės, Danijos specialistų patirtimi, kurią įgijo apsilankiusios šių šalių panašaus pobūdžio mokyklose. Iš viso konsultacijose dalyvavo apie 100 apskrities pedagogų, kuriems tenka susidurti su mokinių elgesio valdymo, modeliavimo bei strategavimo problemomis.

Rugsėjo 30 ir spalio 1 dienomis respublikinių metodinių centrų komandos iš Gelgaudiškio, Panevėžio, Plungės ir Švėkšnos specialiųjų mokyklų dalyvavo Vilniuje vykusiame dviejų dienų seminare „Ugdymo programų pritaikymas, pažangos vertinimas ir inovatyvių ugdymo metodų taikymas, ugdant mokinius, turinčius autizmo spektro sutrikimų“. Apie dar retokai Lietuvoje atpažįstamą ir diagnozuojamą autizmo (įvairiapusį vaiko raidos) sutrikimą  seminare įdomiai pasakojo vaikų ir paauglių psichiatrė, Vilniaus universiteto Medicines fakulteto Psichiatrijos klinikos docentė Sigita Lesinskienė bei pedagogė – psichologė Susanne Stampe Mortensen ir pedagogas Michael Falk–Siorensen iš Kopenhagos (Danija).

Spalio 7 ir 8 dienomis tų pačių mūsų respublikos metodinių centrų komandos dalyvavo dar viename dviejų dienų seminare Vilniuje. Jo tema atitiko būsimo metodinio centro Gelgaudiškyje   kryptį. Seminaro tema „Elgesio ir (ar) emocijų sutrikimų turinčių mokinių ugdymo aplinkos ir ugdymo programų pritaikymas, metodų parinkimas, tinkamo elgesio formavimas“. Pasak D. Kasperavičienės, šiame seminare buvo galimybė pasiklausyti vaikų ir paauglių psichiatrės, psichologijos daktarės Astos Dervinytės -Bongarzoni paskaitos, taip pat gauti labai reikalingas Danijos Amsterdamo regiono specialistų centro koordinatoriaus Eduard Bergman bei Lydi Ravensbergen konsultacijas  emocijų ir (ar) elgesio sutrikimų turinčių mokinių ugdymo klausimais. Visi minėti specialistai spalio 9, 10, 11 dienomis lankėsi Gelgaudiškio specialiojoje mokykloje, stebėjo pedagogų vedamas pamokas, vaikų elgesį, teikė konsultacijas, atsakė į pedagogams rūpimus klausimus, dalijosi savo patirtimi bei grožėjosi Gelgaudiškio specialiosios mokyklos teritorija. „Tai unikali mokykla. Kitos tokios Lietuvoje nėra. Jūsų mokiniai kasdien nemokamai gauna oro ir gamtos terapiją. Tai yra labai svarbi nusiraminimo piemonė,“ - pastebėjo daktarė A. Dervinytė - Bongarzoni.

„Seminarai ir mokymai dar nesibaigė. Jie ir toliau tęsis po Šv.Kalėdų, - kalbėjo G.Žilinskienė. - Visa gauta informacija praturtina naujomis žiniomis, padeda geriau pasirengti būsimiems darbams.“

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3