2014-ieji, Medinio Arklio metai, Vitui Daniliauskui turėtų būti išskirtiniai. Ilgametis Šakių „Varpo“ mokyklos vadovas,  gimęs būtent po šiuo ženklu, šiemet minės  savo garbingą 60-ąjį jubiliejų. Visa mokyklos bendruomenė ir draugai puikiai žino, jog Vitas yra aistringas „arklių“ kolekcionierius. Ilgus metus V. Daniliauską lydintis sėkmės simbolis, - arklys, šiemet turėtų įgauti tikrąją savo prasmę.

 

 

Praėjusieji metai mokyklos direktoriui V. Daniliauskui ir visam mokyklos kolektyvui, prieš porą metų susijungus „Aukuro“ ir „Varpo“ mokykloms, buvo naujų iššūkių ir išbandymų metai. „Sėkmingas darbas,- visų mūsų bendras siekis. Prisipažinsiu, anksčiau dažniau pats kaip vadovas priimdavau tam tikrus sprendimus, tačiau šiek tiek „nusvilau“, todėl dabar stengiuosi daugiau su kolektyvo nariais tartis, diskutuoti, kad visi kartu rastume optimaliausius sprendimus. Esu labai patenkintas į „varpiečių“ kolektyvą įsiliejusiais naujais pedagogais“, - atvirai kalbėjo direktorius V. Daniliauskas. Šiuo metu „Varpo“ mokykloje dirba 100 pedagogų, 45 kitų sričių darbuotojai, mokosi 920 moksleivių, o dviejuose ugdymo skyriuose, esančiuose Siesartėnuose ir Išdaguose, mokosi dar 68 mokiniai.

„Varpo“ mokykla išskirtinė jau seniai. Ir ne tik savo įspūdingu Žiemos sodu, kuriame nuolat vyksta parodos ir renginiai. Ši mokykla -  tai tarsi meninės ir kūrybinės veiklos inkubatorius. „Galime didžiuotis tradicinėmis „Meno dienomis“, visoje respublikoje garsi mūsų moksleivių teatro studija, kuriai vadovauja režisierė Vilija Meškaitienė. Šių metų vasarą jau devintą kartą mūsų jaunieji aktoriai dalyvaus tarptautiniame jaunimo antikinio teatro festivalyje, kuris kasmet vyksta Sicilijoje. Mūsų mokykloje ne tik vaidinama, šokama ar dainuojama, bet ir pasiekiama tikrai gerų mokymosi rezultatų“,- kalbėjo mokyklos vadovas. Anot jo, meninė pakraipa mokykloje įsivyravo labai natūraliai. Kuomet prieš 23-ejus metus Šakiuose buvo pastatyta nauja mokykla ir jai vadovauti paskirtas V. Daniliauskas, naująjį vadovą liūdnokai nuteikė baltos ir tuščios mokyklos sienos. „Viską reikėjo kurti patiems, suteikti mokyklai šilumos ir gyvumo. Kadangi mano šeimoje yra profesionalus dailininkas, kilo idėja, kad mokyklą reikia pradėti gražinti moksleivių piešiniais, kitais kūrybiniais darbais“,- pasakojo pašnekovas. Šiandien, tik įžengus į „Varpo“ mokyklos  koridorių, kiekvieną svečią pasitinka įspūdingas medinis Trojos arklys. „Šitą arklį sukūrė buvęs mūsų mokyklos auklėtinis, skulptorius Kęstutis Dovydaitis kartu su vaikais prieš dvejus metus per tradicines „Meno dienas“. Visi labai nuoširdžiai pasidarbavo su kirvukais ir kaltais“,- prisiminė įspūdingo medinio arklio istoriją mokyklos vadovas.

Visi pažįstami ir draugai puikiai žino, jog Vitas yra aistringas „arklių“ kolekcionierius, todėl stengiasi bet kokia proga jam dovanoti ką nors, kas būtų susiję su arkliais. Ir darbe, ir namuose garbingiausia vieta skiriama arkliams. Stikliukai, lėkštės ir kiti indai, įvairūs suvenyrai, paveikslai, net vyriški kaklaraiščiai bei daugybė kitų daiktų yra išskirtiniai, nes papuošti arklių atvaizdais. Pasak Vito, jis nesunkiai priskaičiuotų apie 200 „arkliškų“ eksponatų. „Augau Šukėtų kaime, Griškabūdžio seniūnijoje, todėl visada labai patiko gyvūnai, ypač mylėjau arklį, kurį augino tėtis. Išmokau su arkliuku žemę arti, kitus kaimiškus darbus dirbti. Be to, esu gimęs Arklio metais“,- kalbėjo pašnekovas, su pasididžiavimu rodydamas sesers padovanotą kaklaraištį su arklio atvaizdu. Vieno mokyklos gimtadienio proga draugai Vitui padovanojo kuo tikriausią gyvą kumeliuką, vardu Žaibas. Tai buvo tikras siurprizas. „Dvejus metus su juo „žaidėme“ mokykloje, laikėme sandėliuke  po tribūnomis, po to Žaibą prižiūrėti padėjo tėtis, dar vėliau teko arkliuką padovanoti kitiems šeimininkams“,- pasakojo V. Daniliauskas. Jis prisipažino, kad gyvūnai labai padeda atsipalaiduoti po darbo dienos, todėl dabar, gyvendamas uošvių sodyboje Plokščiuose, mėgaujasi dviejų šunų ir katino draugija, taip pat noriai prižiūri visą pulką dedeklių vištų. „Manau, kiekvienas gyvūnas turi būti prižiūrėtas. Todėl, nors ir labai norėčiau, arklio kol kas  negaliu laikyti, nes negalėčiau tinkamai juo rūpintis“, - apgailestauja Vitas, turėdamas tenkintis trimis medinėmis arklių skulptūromis, esančiomis sodybos kieme. Išradingai sutvarkytą sodybą puošia Vido Cikanos įrengtos sūpynės, Zigmo Sederevičiaus skulptūros, kieme stovintis Pegasas primena čia vykusį tautodailininkų plenerą. „Mėgstu tvarkyti sodybos aplinką. Mano devizas: „Kuo kvailiau, tuo geriau“. Sugalvoju vienokius ar kitokius dalykėlius,- tai iš medžio, tai iš metalo. Iš pasagų padariau suoliuką. Turiu pririnkęs dar apie 200 pasagų, todėl reikės kažką įdomaus sugalvoti ir padaryti“,- apie laisvalaikio pomėgius kalbėjo mokyklos vadovas.

Dar vienas Vito hobis - kulinarija. Vyras labai mėgsta gaminti įvairias mišraines, kuria savo receptus, eksperimentuoja ir  ruošia netradicinius patiekalus, kuriuos žmona ne visada išdrįsta ragauti. „Beje, kai Jūratė kepa šimtalapį, mielai ir aš jai padedu. Šiaip vienu metu virtuvėje paprastai šeimininkauja tik kuris nors vienas iš mūsų, nes maistą gaminti mėgstame abu“,- sakė Vitas.

„Mane žavi įvairūs menai. Atsimenu, mano mama buvo labai kūrybinga. Penkerius metus ji sunkiai sirgo, o kai man buvo 15 metų, mirė. Todėl gyvenimas manęs tikrai nelepino. Gyvenome tik su tėte. Visi mano mokslai baigti neakivaizdžiai, kadangi kitokių sąlygų mokytis nebuvo. Brolis ir sesuo studijavo, o man teko padėti tėtei. Svajojau tapti arba zootechniku, arba mokytoju. Tapau mokytoju ir tikrai nesigailiu. Pirmoji mano darbovietė buvo Griškabūdžio mokykla, kurioje pats mokiausi“,- savo prisiminimais dalijosi Vitas, pastebėdamas, kad metai bėga labai greitai,- tik spėk kalendoriaus lapelius versti. „Kai suėjo keturiasdešimt, svarsčiau, kažkas turi atsitikti. Nieko neatsitiko. Dabar jau artėja 60 metų, tačiau ir vėl kažko ypatingo nejaučiu. Savo metų skaičiaus nesureikšminu. Svarbiausia, kad būtų gera sveikata ir darbo netrūkų. Jeigu nedegu kokiomis nors naujomis idėjomis, tarsi kažko man trūksta. Apskritai gyvenime aš esu optimistas“,- prisipažino V. Daniliauskas. Tad artėjančio jubiliejaus proga belieka mūsų pašnekovui  palinkėti kuo geresnės sveikatos ir kuo daugiau puikių idėjų.