Šylant orams, lietus ir teigiama oro temperatūra tirpdo ant vandens telkinių susidariusį ledą. Nors ledas atrodo storas, tačiau kasdien jo struktūra keičiasi ir jis praranda savo tvirtumą, todėl ant tokio ledo reikia būti atsargiems.
Šakių Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Gintaras Ščajevas kalbėjo, kad daugelis poledinės žūklės mėgėjų nelinkę paisyti grėsmės, kylančios lipant ant netvirto ledo. Pareigūnas primena, kad tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliai, yra šaltinių. Žvejams ugniagesiai gelbėtojai primena, kad lipant ant ledo būtina apsižvalgyti, ar ant vandens telkinio yra žvejojančių. Taip pat nereikėtų pamiršti žvejų iškirstų ekečių, kurios gali būti užsitraukusios plonu ledu. Į žvejybą patartina leistis ne vienam, kad ištikus nelaimei būtų galima sulaukti pagalbos.
Prieš lipant ant ledo patariama apsidairyti, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, rekomenduojama eiti jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą arba peikeną ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu sudavus į ledą ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti ledu reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų. Jeigu ledu eina grupė žmonių, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip penki metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas yra plonesnis.
Poledinės žūklės mėgėjams būtina turėti ir gelbėjimosi priemonių. Pavyzdžiui, virvę su svareliu, kurią būtų galima numesti skęstančiajam ar gelbėtojams. Gelbėjimo liemenė apsaugos ne tik nuo vėjo, bet ir neleis nugrimzti po ledu. Dar viena efektyvi gelbėjimosi priemonė – smaigai, su kuriais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis.
„Įspėjame gyventojus, ypač poledinės žūklės mėgėjus, nerizikuoti savo gyvybe ir nelipti ant netvirto ir pavojingo ledo“, – priminė G. Ščajevas.
„Draugo“ inf.
Eduardas iš Griškabūdžio:
