Prasidėjus pavasarinių orų sausajam periodui pasipila pernykštės žolės gaisrai. Paprastai jie kyla, kai gyventojai imasi ūkinės veiklos ir aplinkos švarinimo darbų. Šiais metais mūsų rajono ugniagesiai jau devynis kartus vyko gesinti degančios žolės.
Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistai sako, kad sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti, bet tik sugrėbtas į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti. Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautą ir nesugrėbtą žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras. Sodininkų bendrijos deginimo tvarką savo teritorijoje nustato pačios (parenkama priešgaisriniu atžvilgiu saugi vieta atliekų deginimui), tačiau griežtai draudžiama kartu su augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas.
Ugniagesiai įspėja gyventojus, kad nedegintų pernykštės žolės, o pastebėję tokius gaisrus, nepraeitų pro šalį, bet pasistengtų juos užgesinti, kol liepsna neišplito į didesnius plotus. Tokius gaisrus galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis ar užtrypiant ją kojomis, užpilant vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, o jeigu jos nepavyksta greitai užgesinti, nedelsiant reikia kviesti gaisrininkus.
Anot Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto Gintaro Ščajevo, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai kartu su aplinkos apsaugos agentūros pareigūnais, atvirose teritorijose gaisrams kilti palankiu metų laiku vykdo reidus, kurių metu išaiškina ir taiko administracinio poveikio priemones žolės degintojams ir asmenims, pažeidusiems gaisrinės saugos taisyklių reikalavimus deginant augalinės kilmės atliekas.
Administracinių nusižengimų kodekse už sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą numatyta administracinė atsakomybė ir gali būti skiriama nuo 30 iki 230 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų. Be to, vengimas imtis priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų šiaudų gaisrą, gali užtraukti baudą nuo 30 iki 170 eurų žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams. Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų. Juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 120 iki 350 eurų.
„Draugo” inf.
Eduardas iš Griškabūdžio:
