Fizinį smurtą prieš vaiką dažnose situacijose pateisina trečdalis ir daugiau apklaustųjų, fizines bausmes pusė vis dar laiko auklėjimo priemone, rodo vaiko teisių gynėjų užsakymu atliktas „Spinter tyrimų“ reprezentatyvus visuomenės nuomonės tyrimas.
Praėjusių metų pabaigoje atliktas tyrimas rodo, jog už nepaklusnumą vaikui užsuktos ausies smurtui nepriskyrė arba neturėjo aiškios nuomonės 34 proc. respondentų, 2023 m. taip manančių buvo 35 proc., o 2022 m. – 42 procentai.
Tyrime pateiktą situaciją, kai parduotuvėje tėvai pakelia ir purto stiprių emocijų apimtą mažametį vaiką, pateisino ir neįžvelgė smurto 45 proc. tyrimo dalyvių.
Paklausti, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį jie laiko smurtu, pernai 45 proc. apklaustųjų pasisakė, jog jų veiksmai priklausytų nuo konkrečios situacijos bei dalis pritarė tokiai „auklėjimo priemonei“.
Tiesa, per trejų metų laikotarpį pateisinančių fizines bausmes sumažėjo nuo 58 iki 45 proc.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė pabrėžia, kad egzistuoja ir kitos smurto rūšys, nuo kurių taip pat nukenčia vaikai, o šios smurtinės patirtys daro itin stiprią žalą vaiko savijautai, jo raidai ir ateičiai.
„Mūsų analizuojami statistiniai duomenys rodo, jog kasmet auga arba išlieka stabiliai aukšti ne tik nuo fizinio, bet ir nuo kitų smurto rūšių nukentėjusių vaikų skaičiai. Per metus nepriežiūrą, psichologinį bei seksualinį smurtą įprastai patiria po kelis šimtus vaikų“, – pranešime cituojama I. Skuodienė.
Į klausimą, ar situacija, kai tėvai savo paauglį sūnų, grįžusį namo vidurnaktį, išvadina „nevykėliu“ ir „valkata“ bei priduria, jog „iš tavęs nieko doro neišaugs“, lygi smurtui, tiek pernai, tiek 2023 m. beveik pusė apklaustųjų (49 proc.) atsakė neigiamai arba susilaikė nuo tiesaus atsakymo.
Tyrimo rezultatai rodo, jog šiek tiek pagerėjo žmonių supratimas apie vaiko nepriežiūrą – pernai situacijos, kai tėvai reguliariai neveda vaiko į gydymo įstaigą ir netikrina jo sveikatos, smurtu nelaikė arba abejojo dėl tokio vertinimo 36 proc. apklausos dalyvių, 2023-aisiais – 40 proc., o 2022 m. – 48 proc.
Dar vienos tyrime aptartos situacijos, kai kaimynai pastebi, jog kieme iki vėlumos žaidžia vaikas, apsirengęs konkrečiam sezonui nepritaikytais rūbais ir nuo jo sklinda nemalonus kvapas, pernai 34 proc. apklaustųjų nepriskyrė smurtui arba neturėjo tikslaus atsakymo, 2023 m. taip nurodė 37 proc., 2022 m. – 42 proc. respondentų.
Vaiko teisių gynėjai pabrėžė, kad vaiko emocinei ir psichologinei sveikatai taip pat svarbus darnus tėvų bendravimas, pastangos susitarti visais vaiko auginimo ir auklėjimo klausimais, noras bendradarbiauti ir surasti taikius sprendimus.
Eduardas iš Griškabūdžio:
