Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba skelbia, kad pastaruosius metus žymiai augęs pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius pernai stabilizavosi. Visgi statistika verčia išlaikyti akylą dėmesį – vidutiniškai aštuoni vaikai kasdien patyrė smurtą, o pagalbos vaikams prireikė kas 9,5 minučių. Tad apie tai, o kokia gi situacija yra Šakių rajone, kalbamės su Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šakių rajone Indre Jurjoniene.
Pasak I. Jurjonienės, kalbant apie vaiko teisių pažeidimų statistiką bei tendencijas 2024-aisiais, Šakių rajone jos panašios kaip ir visoje šalyje – keletą metų augęs pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus skaičius stabilizavosi, o konkrečiau – rajone pernai sulaukta mažiau pranešimų nei ankstesniais metais – pernai iš viso fiksuoti 704, o 2023 m. buvo gauti 732 pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų.
„Lyginant dvejus pastaruosius metus, galima pastebėti, kad mažėjo pranešimų apie smurtinius vaiko teisių pažeidimus, daugėjo – apie nesmurtinius. Dėl fizinio smurto pernai gauti 95 pranešimai, 2023 m. – 153. Gauti 487 pranešimai dėl nesmurtinių vaiko teisių pažeidimų, o 2023 m. sulaukta 441 pranešimo“, – duomenimis dalijasi Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šakių rajone.
Pavyzdžiui, šalyje praėjusiais metais nuo smurto galimai nukentėjo per 3 tūkst. vaikų – t. y. vienas iš 155. Fizinį smurtą patyrė 2 tūkst. 626 vaikai, seksualinį smurtą – 375, psichologinį smurtą – 402, o nepriežiūrą – 249 vaikai. Fizinį smurtą galimai dažniau patyrė berniukai, o nuo psichologinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros galimai daugiau nukentėjo mergaičių.
Beje, specialistų vertinimu, visuomenė geriau atpažįsta fizinio ar emocinio smurto požymius, jautriau reaguoja į vaikų skriaudas ir praneša apie jas. 
Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šakių rajone Indrė Jurjonienė pažymi, kad visuomenė geriau atpažįsta fizinio ar emocinio smurto požymius, jautriau reaguoja į vaikų skriaudas ir praneša apie jas. Šakiuose džiaugiamasi ir bendravimu su socialiniais partneriais. D. Pavalkio nuotr.
„Akivaizdu, kad visuomenėje vyksta pastebimas pokytis, geriau žinoma apie vaiko poreikius, skirtingų amžiaus tarpsnių raidos ypatumus bei pozityvias auklėjimo priemones. Tad netinkamas elgesys su vaiku pastebimas greičiau“, – sako pašnekovė ir atskleidžia, kad pranešimų sulaukiama įvairiais kanalais – pasitaiko, kad įtarimais dėl vaiko saugumo pasidalija ugdymo įstaigų atstovai ar šeimos gydytojai, vaiko gerovės srityje dirbantys specialistai. Taip pat pranešimų sulaukiama ir Vaiko teisių linija (nemokama linija numeriu 0 800 10 800 vaikai ir tėvai iš bet kurios šalies vietos gali kreiptis į vaiko teisių gynėjus ir gauti atsakymus į jiems aktualius klausimus arba pranešti apie vaiko teisių pažeidimą).
Atkreipiamas dėmesys, kad reaguojama į visus pranešimus apie galimą vaiko teisių pažeidimą: kai vaikas neprižiūrimas, patiria smurtą ar atsidūrė kitose fiziškai ar emociškai pavojingose situacijose. Į pranešimus apie galimą smurtą šeimoje reaguojama nedelsiant.
„Bendraudami su šeima susitelkiame į pagalbos jai inicijavimą, drauge ieškome geriausių sprendimų, kurie padėtų šeimai įveikti sunkumus ir leistų kiekvienam jos nariui jaustis saugiai. Tai reiškia, kad išnaudojame visas priemones tam, kad vaikas galėtų likti ir augti savo šeimoje, o šeima gautų pagalbą“, – aiškina vaiko teisių gynėjai.
Reaguojant į pranešimus dėl galimo vaiko teisių pažeidimo laikinai, iki kol atliekamas vaiko situacijos vertinimas, 2024 m. rajone saugi aplinka buvo užtikrinta 112-ai vaikų, 2023m. – 126-iems. Siekiant apsaugoti vaikus nuo papildomų išgyvenimų, jie dažniausiai buvo apgyvendinti pas giminaičius ir emociniais ryšiais susijusius žmones.
Deja, pripažįsta I. Jurjonienė, ne visada vaikas gali likti saugus savo šeimoje. Kai tėvų sunkumai atsikartoja arba šeima nenori priimti pagalbos, kai išnaudotos visos galimos priemonės padėti tėvams, būna, kad vaiką tenka perkelti į specialiai pasirengusią vaiko poreikius atliepti globėjo šeimą.
„Tai kraštutiniai atvejai, o sprendimą dėl tėvų valdžios ribojimo, įvertinęs visas aplinkybes, priima teismas. Kiekvienas toks atvejis kalba apie sudėtingus vaiko emocinius išgyvenimus, todėl pozityviai nuteikia tai, kad tokių sprendimų kasmet vis mažiau. 2024 m. dėl šešių tėvų buvo priimtas teismo sprendimas riboti tėvų valdžią, o 2023 m. – net dėl 19 tėvų“, – informuoja Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Šakių rajone ir priduria, kad ir tais atvejais, kai tenka imtis kraštutinių priemonių, svarbu žinoti, kad šeimai keičiantis, kai šie pokyčiai tvarūs ir ilgalaikiai, vaikas visada turi galimybę grįžti pas tėvus.
Ji pažymi, kad šeimoms padėti yra pasirengęs būrys profesionalų, o su sunkumais susidūrusių tėvų bendradarbiavimas su pagalbą teikiančiais specialistais visų pirma reikšmingas dėl vaiko.
„Atkreipiame dėmesį, kad visada vertinga ir artimųjų, visos visuomenės kryptis į šeimos palaikymą ir drąsinimą veikti, keiti įpročius, atsisakyti priklausomybių. Visa tai darome dėl vaiko galimybės augti savo šeimoje, su savo tėvais“, – sako pašnekovė.
Beje, kaip pažymi I. Jurjonienė, Šakių rajono vaiko teisių gynėjams sprendžiant vaikų iššūkius praėję metai išsiskyrė sėkmingu bendravimu su socialiniais partneriais.
„Ypač tai pastebėtina kalbant apie jaunimo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimą: esame bendrame veikimo lauke su savivalda, ugdymo įstaigomis, įsitraukėme rengiant reagavimo algoritmą, tad dabar kur kas greičiau sužinome apie vaikui reikalingą pagalbą ir galime ją inicijuoti“, – aiškina patarėja.
Zenonas iš Ritinių:
