Pernai rajone kilo 69 gaisrai, tad lyginant su 2024-aisiais, gaisrų skaičius mažėjo 8 proc. (2024 m. buvo kilęs 81 gaisras). Džiugu tai, kad 2025m. rajone nebuvo nei traumuotų, nei gaisruose žuvusių žmonių, o prieš tai metais tragiškų pasekmių nebuvo išvengta – gaisre žuvo mažametis.
Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (PGT) vyriausiasis specialistas Rolandas Pavalkis, kalbėdamas apie pagrindines pernai kilusių gaisrų priežastis, išskiria, kad daugiausiai gaisrų kilo dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų (15 gaisrų arba 22 proc.), dėl neatsargus žmogaus elgesio buvo 14 gaisrų arba 20 proc., dėl elektros įrenginių gedimų, įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai bei pievų, ražienų, šiaudų, šiukšlių deginimo 2025m. kilo po 11 gaisrų arba 16 proc.
Praėjusiais metais 14 gaisrų kilo pievose, 13 gaisrų kilo gyvenamųjų namų dūmtraukiuose, 10 – gyvenamuosiuose namuose, 7 – ūkiniuose pastatuose, taip pat degė 6 automobiliai, 6 kartus buvo vykstama gesinti degančių buitinių atliekų konteinerių ir įvairių šiukšlių, 4 kartus – degančių šiaudų ir ražienų. Be to, 1 gaisras kilo miške, 8 kituose įvairiuose objektuose. Anot R. Pavalkio, atvirose teritorijose kilo 24 gaisrai arba 35 proc. nuo visų kilusių gaisrų skaičiaus, išdegė 6,63 ha pievų, ražienų. 
Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiasis specialistas Rolandas Pavalkis pažymi, kad pernai daugiausiai gaisrų kilo dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei dėl neatsargaus žmonių elgesio. „Draugo“ archyvo nuotr.
Kalbant apie konkrečias vietoves, Šakių mieste kilo 5 gaisrai, Šakių sen. – 17, Kudirkos Naumiesčio sen. – 9, Lukšių ir Sudargo sen. – po 6, Sintautų sen. – 5, Barzdų, Kriūkų ir Gelgaudiškio sen. – po 4, Kidulių, Plokščių ir Žvirgždaičių sen. – po 2, Griškabūdžio, Lekėčių ir Slavikų sen. – po 1. Kaip pastebi R. Pavalkis, pernai gaisrų kilo visų seniūnijų teritorijose, o 2024m. Slavikų ir Žvirgždaičių seniūnijose gaisrų nebuvo kilę visai.
Pagal mėnesius pernai gaisringiausi buvo kovas (kilo 12 gaisrų) ir balandis (11 gaisrų), o mažiausiai gaisrų buvo birželį (1), liepą (3), rugsėjį ir spalį (po 2). Jei kalbėtume apie dienas, tai daugiausiai gaisrų buvo savaitgalį – šeštadieniais ir sekmadieniais – po 14 gaisrų, penktadieniais – 10. Mažiausiai gaisrų pernai kilo pirmadieniais – 4.
Gaisringiausias paros laikas buvo 15–16 val. (kilo 11 gaisrų, 16 proc.), taip pat 11–12 val. (kilo 10 gaisrų, 15 proc.).
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai gelbėtojai atliko 164 įvairius gelbėjimo darbus (2024 m. – 192).
Siekdami stiprinti gaisrų prevenciją gyvenamajame sektoriuje ir prisidėti prie kylančiuose gaisruose žūstančių žmonių skaičiaus mažinimo, taip pat norėdami ugdyti šalies gyventojų gebėjimą saugiai elgtis ekstremaliosios situacijos, Šakių PGT pareigūnai vykdo ir prevencines akcijas. Pernai buvo aplankyti 264 gyvenamieji būstai, gyventojams suteikiamos konsultacijos ir patarimai, kaip pasirengti ir saugiai elgtis ekstremaliosios situacijos metu, gaisrinės saugos klausimais, atkreipiamas dėmesys į tinkamą kietojo kuro krosnių, dūmtraukių įrengimą ir naudojimą, elektros instaliaciją ar kitus įrenginius, dėl kurių gali kilti gaisras, paaiškinama, kodėl reikalingi autonominiai dūmų signalizatoriai.
„Taip pat buvo vykdomos įvairios prevencinės akcijos su ikimokyklinių ugdymo įstaigų auklėtiniais, moksleiviais, įmonių ir įstaigų darbuotojais priešgaisrinės saugos klausimais“, – teigė R. Pavalkis ir minėjo, kad prevencinės akcijos bus vykdomos ir šiais metais.
Eduardas iš Griškabūdžio:
