Priimamos paraiškos dėl paramos miškų želdinimui

Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą nuo šių metų rugpjūčio 1 d. iki rugsėjo 30 d.  bus galima teikti paramos paraiškas pirmajam ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimui mišku.
 
Šiais metais pateikus paramos paraišką, miškas turi būti įveistas ne vėliau kaip iki 2015 m. liepos 1 dienos.

Miškų sektoriaus paramos priemonių įgyvendinimas apima miškų ekonominės vertės didinimo, infrastruktūros gerinimo, apželdinimo mišku, miškininkystės potencialo atkūrimo, pelno nesiekiančių investicijų bei miško aplinkosaugos išmokų paramos priemones. Bene daugiausia lėšų buvo įsisavinta didinant miškų ekonominę vertę bei apželdinant mišku ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties plotus. Ši paramos priemonė buvo viena iš  populiariausių.  Šiemet taip  pat tikimasi didelio susidomėjimo ja. Tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad iki šiol veisti mišką buvo galima per tris sezonus, dabar tą reikės padaryti per rudenį ir pavasarį. Toks sprendimas buvo priimtas tam, kad būtų suspėta laiku pasinaudoti teikiama parama. Išmokų dydis priklauso nuo to, kokia veisiamo miško rūšinė sudėtis. Jeigu daugiau sodinama lapuočių, parama bus didesnė.

Bendra paramos suma negali viršyti 690.560 Lt per trejų  metų laikotarpį. Kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje ir 70 proc. palankiose ūkininkauti vietovėse. Parama neskiriama kalėdiniams medeliams auginti, laukų apsauginėms juostoms apželdinti ir veisti greitai augančių medžių želdinius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei 5 metai. Taip pat parama neskiriama iškirstam miškui atsodinti ir savaime mišku apaugusiems plotams.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.