Pagerintos sąlygos miškininkams veisti naujus miškus

Vyriausybei patikslinus dar 2003 metais patvirtintą žemės įsigijimo tvarką, dabar valstybei sudarytos palankios sąlygos įsigyti privačius žemės sklypus, kuriuose turėtų būti veisiami nauji miškai ir didinamas šalies miškingumas.
 
Ligšiolinė tvarka valstybei įsigyti privačios žemės naujiems miškams buvo neparanki, nes žemės pirkimo kaina negalėjo viršyti vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos masinio žemės vertinimo būdu. Kadangi šiuo būdu apskaičiuota žemės kaina net 3–4 kartus yra mažesnė už vidutinę rinkos kainą, miškų urėdijos neturėjo realių galimybių nupirkti privačios žemės naujiems miškams įveisti.

Nacionalinė miškų ūkio sektoriaus plėtros 2012–2020 m. programa numato, kad iki 2020 metų Lietuvos miškingumą reikia padidinti iki 34,2 proc., įveisiant ne mažiau kaip 30 tūkst. ha naujų miškų. Tad miškų urėdijos kasmet turėtų įveisti ne mažiau kaip 1000–1100 ha naujų miškų. Tačiau tokių plotų jos neturi, o privačios žemės negali įsigyti dėl minėtųjų apribojimų, nors žemės įsigijimui naujiems miškams veisti valstybės biudžete sukaupta nemažai lėšų.

Aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2012–2013 metais kitomis naudmenomis buvo paversta apie 500 ha valstybinės miško žemės ir į valstybės biudžetą sumokėta apie 10 mln. litų, tačiau dėl mažos nustatytos žemės kainos nenupirkta nė vieno hektaro žemės, kurioje būtų galima įveisti mišką. Miškų urėdijos praėjusiais ir šiais metais organizavo privačios žemės pirkimus miškams veisti, tačiau iš žemės savininkų negavo nė vieno pasiūlymo pusvelčiui parduoti valstybei savo žemę.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.