Sima KAZARIANLikus kelioms dienoms iki tarybos posėdžio, tarybos nariams buvo paviešintas naujausias milijonus kainuojantis planas - pramoninio parko kūrimas rajone. Diskutuoti su tais, kurie mano, jog tai tegali būti tuščias pinigų švaistymas Juozas Bertašius nepanoro, vienareikšmiškai pareiškęs savo poziciją: reikia daryti.
Nuotr. D. Sosunov pastebėjo, kad daugelis pramoninių parkų ir ekononominių zonų Lietuvoje nerodo jokių atsiperkamumo ženklų.
„Jei nieko nedarysi – nieko neturėsi“,- tokia taisykle vadovaujasi rajono vadovas, manantis, jog pramoninio parko kūrimas – puikus būdas pritraukti verslo investicijas į Šakius. Tačiau kai kas mano, kad kartais geriau nedaryti, nes gali nemažai prarasti.
Kas tiesa, tai ne melas – tokių zonų kūrimas paprastai gerai papildo kai kieno kišenes – tai kainuoja nuo kelių iki keliolikos ar net ir keliasdešimties milijonų litų. Tam, kad pramoninis parkas atsipirktų ir teiktų naudą vietiniams gyventojams, į Šakius turi ateiti itin stambus investuotojas, sukursiantis ne vieną dešimtį darbo vietų. Jei to neatsitiks – smagiai pasipelnyti pavyks tik to parko kūrėjams.
Sėkmės garantijų nedavė
Taigi, kokiomis garantijomis vadovaudamiesi mūsų valdininkai nusprendė investuoti milijonines sumas ir kokią naudą iš to patirs rajono gyventojai?
Pramoninio parko galimybių studiją pristatęs konsultacijų įmonės „Civitta“ atstovas Dmitrij Sosunov nerekomenduoja pramoninio parko steigti Šakiuose ar Kudirkos Naumiestyje, nes jis niekada neatsipirks. Konkurencija su kitomis ekonominėmis zonomis logistikos bei kvalifikuotų darbuotojų neturintiems Šakiams gali būti negailestinga.
Galimybių studijoje yra aptartos įvairios alternatyvos ir prieita išvadų, jog jei Šakiai vis tiek nori steigti pramoninį parką, efektyviau būtų, jei tai darytų bent jau ne vieni, o su partneriais. Šiuo atveju siūloma pritraukti Vilkaviškį, Kybartus. Galbūt ateityje, jei vietiniai politikai nori, ir Kaliningrado srities Dobrovolsko rajoną, tačiau dabar per daug to neakcentuojant. Jame taip pat klesti didelė bedarbystė, nėra pramonės, be to, neišvystytas ūkis.
Tačiau nepaisant partnerystės, galimybių studijos išvados efektyvaus pramoninio parko Šakiams nežada. Tiesa, Šakiams palankus rodiklis yra nebent čia klestintis didžiulis nedarbas ir labai žemas vidutinis atlyginimas. Tai galėtų sugundyti investuotoją, nes dėl pigios darbo jėgos sumažėtų jo veiklos kaštai darbo užmokesčiui.
Daugelis neefektyvios
Anot D. Sosunov, pramoninio parko sukūrimas toli gražu negarantuoja, kad turtingas investuotojas iš tiesų ateis. Pasitaiko atvejų, kai ir tas vienintelis sunkiai priviliotas investuotojas staiga apsigalvoja ir perbėga kitur.
Investuojantys privatų kapitalą verslininkai dažniausiai mąsto kur kas ilgiau ir sprendimus priima kruopščiau, nei pramoninius parkus ar ekonomines zonas kuriantys valdininkai. Bent jau tai rodytų duomenys apie daugelio jų Lietuvoje neefektyvumą.
Laisvos ekonominės zonos ir pramoniniai parkai yra keliolikoje Lietuvos miestų ir miestelių, tačiau sėkmę pasiekė du – Klaipėdos ir Kauno, nors pastarasis taip pat turi problemų. Pati efektyviausia laisvoji ekonominė zona yra Klaipėdoje, tuo tarpu ekonominės zonos Kėdainiuose, Marijampolėje kol kas nerodo jokių atsiperkamumo rodiklių. „Kaip matote, tokie miestai, kaip Pagėgiai, Radviliškis ar Ramygala niekada taip ir neįsivažiavo“,- kalbėjo D. Sosunov.
Pasvarstė, kas iš to uždirbs
„Galbūt protingiau yra sukurti verslo lengvatų ir rėmimo sistemą, tai savivaldybei būtų daug mažiau skausminga. Taigi mano pasiūlymas yra kurti skatinimo, infrastruktūros ir teritorijų planavimo sistemą“,- iškėlė mintį tarybos narys Edmundas Rinkevičius, kuris į grandiozinį pramoninio parko planą buvo linkęs žvelgti skeptiškai.
„Koks vis dėlto mūsų pagrindinis tikslas? Ar duoti uždirbti statybininkams, projektuotojams, ar siekiame naudos rajono žmonėms, padėdami sukurti darbo vietas ir per mokesčius gaudami pinigų į rajono biudžetą? Kad išlaidos bus garantuotos, tai žinoma, o kad pajamos bus garantuotos, tai dar neaišku“,- pastebėjo E. Rinkevičius.
Tačiau jo kalbų ilgai klausytis valstiečiai nepanoro. „Edmundai, tu čia kalbi vienas, o tavo nuomonę ir interesus mes žinome“,- gan griežtai demonstruodami apsisprendimą jį nutraukė valdančiosios daugumos atstovai Kęstutis Gudelevičius ir J. Bertašius.
Vis tiek nori rusų
Anot D. Sosunov, Šakių valdininkams teks palaidoti viltis turėti bendrą ekonominę zoną tik su Rusija, nes vargu ar šiandien su tuo sutiktų Europos Komisija.
Tačiau Šakių meras dabartinės situacijos nesureikšmino. „Aš paneigiu tuos skeptikus, kurie sako, kad jei santykiai su Rusija yra blogi, jie ir bus blogi, – po pusmečio jie gali būti patys geriausi“,- paaiškino J. Bertašius.
Mintys apie glaudesnį ryšį su kaimynais rusais rajono politinėje erdvėje sklando seniai. „Mūsų ryšiai kuriami tarpusavio bendradarbiavimo pagrindu“,- kalbėjo Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas. - Šiandien sakome „stop“ idėjai, atnaujinti pasienio praėjimo punktą Kudirkos Naumiestyje, nes dabar tai nerealu, tačiau jos nepalaidojame.“ Anot mero ir kitų vietinių valdininkų, Lietuva, deklaruodama atsiribojimo nuo Rusijos politiką, dažnai tiesiog nepastebi paprastų žmonių ekonominių interesų.
A. Kubilius: „Priekaištus reikėtų peradresuoti Kremliui“„Valdininkai klaidingai mano, jog dėl Lietuvos ir Rusijos santykių nesirutuliojimo kalta Lietuvos politika. Priešingai – tam trukdo pats Kremlius. Pasienio prekybos zona buvo planuojama 50 km į vieną ar į kitą pusę, bet Rusija nesutiko, ji norėjo, kad laisva prekybinė zona apimtų visą Lietuvos teritoriją, o tai pažeistų Europos Sąjungos taisykles ir mes tiesiog negalime su tuo sutikti. Taigi problema yra ne mūsų pusėje, o pačios Rusijos. Šiaip jau, mano manymu, Kremlius tikrai nenori Kaliningrado srities gyventojams suteikti daugiau laisvių ir galimybių lankytis Vakarų šalyse ar miestuose, nes tame mato nemažą pavojų. Todėl aš nelabai tikiu, kad jie priims ir naudosis tuo, ką mes esame pasiūlę.
Koks Kaliningrado srities ir Rusijos santykis? Sunku paprastai atsakyti, koks vaidmuo tenka šiam nuo centrinės Rusijos nutolusiam ir mūsų pasienyje esančiam regionui, atsižvelgiant į dabartinius įvykius Europoje. Viena buvo aišku, kad mes buvome teisūs sakydami, jog Rusijos politika su Vladimiro Putino atėjimu į valdžią darosi vis agresyvesnė, bandoma išsaugoti savo imperiją. Įvykiai Ukrainoje yra tąsa to, ką jau matėme kurį laiką. Kaip tai gali paveikti mūsų kaimynystę su Kaliningradu sunku pasakyti, aišku, matėme čia dažnėjančių karinių manevrų, taigi paslėptas pavojus visą laiką išlieka.
Aš bandau išlikti optimistu, pats sau sakydamas, kad Rusija, kaip ir kitos imperijos, turės atsisveikinti su savo imperine istorija ir tapti normalesne valstybe. Tam reikės laiko, bet galų gale istorijos rato V. Putinui nepavyks pasukti atgal. Mano manymu, ukrainiečiai demonstruoja išskirtinį ryžtingumą gindami savo teritorinį vientisumą ir Rusijai nieko nepavyksta pasiekti, išskyrus tai, kad ji prieš save sutelkė visą Vakarų pasaulį. Ir tai gan stipri garantija, kad Rusijos agresyvumas nesiplės į kitus regionus ir mes būsime ganėtinai saugūs būdami Europos Sąjungos ir NATO nariais.“
Ramūnas iš Šakių:
