Cukrinių runkelių augintojai draskomi abejonių

runkeliaiRita PLAUŠINAITYTĖ
 
„Sėti ar nesėti?“ -  štai koks klausimas kamuoja mūsų rajono cukrinių runkelių augintojus, kurie parduoda savo produkciją  Marijampolės cukraus fabrikui. Žemdirbiai, parduodantys užaugintus cukrinius runkelius UAB „Arvi cukrus“, lig šiol nežino, ar berti cukrinių runkelių sėklas į dirvą šį pavasarį? Iki šiol fabrikas neatsiskaitęs su jais už praėjusių metų produkciją ir yra skolingas ūkininkams daugiau nei 6 milijonus eurų už kvotinius ir nekvotinius runkelius.
 
Nuotr. Pernai mūsų rajono ūkininkai iš vieno hektaro cukrinių runkelių nuėmė vidutiniškai apie 60 – 80 tonų derliaus. Šį pavasarį mūsų krašto žemdirbiai abejoja, ar sėti šią vertingą kultūrą.
 
Ūkininkai pasimetę
 
Nors Marijampolės cukraus fabrikas po truputį atsiskaitinėja su mūsų rajono cukrinių runkelių augintojais už praeitų metų derlių, ūkininkai šiuo metu yra susiskaldę  į dvi stovyklas. Vieni laukia, kol „Arvi cukrus“ atsiskaitys už praeitus metus ir tik tada kalbės apie šiųmetę  naujų runkelių sėją, kiti – abejoja, ar verta auginti runkelius aplamai Marijampolės cukraus fabrikui, nes bijo, jog šis gali bankrutuoti.  Šiandien kalbintas ne vienas rajono  žemdirbys, gūžčioja pečiais ir nenori komentuoti viešai, ar planuoja auginti šią produkciją. „Dar matysim - kol kas sprendžiasi šitas klausimas. Šiuo metu negaliu pasakyti“,- tokie ūkininkų komentarai pasigirsta, vos tik paklausus jų, ar sės šį pavasarį cukrinius runkelius Marijampolės cukraus fabrikui. Ūkininkai nenori viešai kalbėti, šia aktualia jiems tema ir, šiukštu, nenori viešai pasakyti, ar augins šią kultūrą šiemet. Tačiau akivaizdus nusivylimo kartėlis balse išduoda, jog ne vienas žemdirbys svarsto, ką verta pradėti sėti vietoj cukrinių runkelių. Labiausiai žemdirbiai bijo įmonės bankroto, tada  jie atsidurtų visiškai keblioje padėtyje. Juk įmonė mažai atsiskaičiusi už praėjusius metus, o pavasarinė sėja jau kabo ant nosies. „Mes prašome savo pinigų. Tačiau susitikimų metu išgirstame pasiūlymą imti paskolą iš banko. Mums reikia pirkti degalus remontuoti kombainus, atlikti kitus darbus. Pinigų mums reikia čia ir dabar, tačiau jų niekas negrąžina“,- piktinosi žemdirbiai. Suvalkijos cukrinių runkelių kooperatyvo valdybos narys Almantas Pališkis sako, jog tiek ūkininkai, tiek ir pats fabrikas yra atsidūrę keblioje padėtyje. Augintojai nori garantijų, kad su jais būtų atsiskaityta už pernai metų produkciją, taip pat nori būti tikri dėl ateinančių metų atsiskaitymo. Tačiau, anot A.Pališkio, fabrikas negalės atsiskaityti su ūkininkais, jeigu jie neužaugins reikalingo cukrinių runkelių kiekio. Šiuo metu tam, kad fabrikas išgyventų ir gamyba nesustotų, reikia užauginti ne mažiau kaip 200 tūkst. tonų runkelių. Paklaustas, kiek mūsų krašto ūkininkų žada sėti cukrinius runkelius, kooperatyvo valdybos narys atsako, jog šiandien dar tikrai sunku apie tai kalbėti. „Mūsų kooperatyvo tikslas, kad patys žemdirbiai aktyviai dalyvautų susitikimuose su įmonės atstovais ir išsakytų savo nuomonę, kovotų už savo teises“,- kalbėjo A. Pališkis. Anot pašnekovo, šiuo metu kooperatyvo valdybai jau yra pavykę išspręsti keletą žemdirbiams  aktualių klausimų dėl fabriko atsiskaitymo su ūkininkais, tačiau daugiau padaryti kooperatyvo valdyba negali – viskas priklauso nuo pačios įmonės bei žemdirbių solidarumo vieni kitiems. „Mes dabar visi sėdim vienoje valtyje ir turim logiškai išspręsti šią situaciją. Tikėkimės, kad padėtis pasitaisys“,- viliasi A.Pališkis.

Žada sumokėti

UAB „Arvi cukrus“ generalinis direktorius Andrius Leškevičius sakė, kad iš ūkininkų supirko daugiau nei 285 tūkst. tonų cukrinių runkelių, iš jų pagamino per 40 tūkst. tonų cukraus. Įmonės kvota yra išlikusi tokia pati – 26 tūkst. tonų. Savo išaugintą produkciją fabrikui tiekia 192 augintojai iš Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių rajonų. „Cukrinių runkelių sezoną pradėjome 2014 m. rugsėjo 13 dieną, o baigėme 2015 m. sausio pradžioje. Iš augintojų buvo supirkti visi cukriniai runkeliai, net ir tie, dėl kurių nebuvo sudarytos išankstinės pirkimo sutartys“, – sakė A.Leškevičius.

Kalbėdamas apie cukraus rinką, UAB „Arvi cukrus“ generalinis direktorius pabrėžė, kad rinkoje esantis cukraus perteklius tiesiogiai nesusijęs su įmonės pardavimų kiekiu. Marijampolės cukraus fabrikas yra vienas mažiausių Europoje, todėl, nepriklausomai nuo situacijos rinkoje, bendrovės tikslas – perdirbti 250–300 tūkst. tonų cukrinių runkelių per sezoną ir maksimaliai išnaudoti gamybos pajėgumus. Pasak A.Leškevičiaus, cukrus atpigo beveik 40 proc., tačiau ūkininkai šio kainų kritimo beveik nepajus. „Atsiskaitymas už cukrinius runkelius vėluoja. Tačiau pinigai už šių metų derlių bus sumokėti iki naujo gamybos sezono pradžios“, – teigė direktorius.

Pažadus pradeda tesėti

Pažadus, jog su cukrinių runkelių augintojais bus atsiskaityta, girdime iš įmonė savininkų nuo pernai metų vasaros. Lig šiol įmonė nesilaikė nustatytų mokėjimo terminų. Suvalkijos cukrinių runkelių kooperatyvo valdyba šiuo metu yra sudariusi su fabriku aiškius atsiskaitymo grafikus, kurių, kaip bebūtų keista, įmonė pamažu ėmė laikytis. Pirmasis atsiskaitymas už kvotinius cukrinius runkelius turėjo įvykti iki kovo 30 dienos. Šiuo etapu įmonė buvo įsipareigojusi ūkininkams sumokėti už produkciją 1.45 mln. eurų. Kaip sakė Suvalkijos cukrinių runkelių kooperatyvo valdybos narys A. Pališkis, nors ir vėlindamas atsiskaitymo terminą, fabrikas su augintojais pradėjo atsiskaitinėti. Taip pat fabrikas įsipareigojo ūkininkams už delsimą mokėti 7 – 8 proc. delspinigių.  Iki balandžio pabaigos žadama sumokėti 1.16 mln. eurų už kitus kvotinius runkelius. Tai būtų antrasis mokėjimo laikotarpis. Paskutinis terminas, kai ūkininkams pažadėta sumokėti paskutinius 1.07 mln. eurų už kvotinius runkelius, yra gegužės 30 diena. Pernai metais Marijampolės cukraus fabrikas iš augintojų priėmė ir tą produkciją, dėl kurios nebuvo pasirašytos sutartys su ūkininkais, tačiau už ją fabrikas vilkina atsiskaitymą dar ilgiau. 2.08 mln. eurų skolą už ne pagal planą supirktą produkciją fabrikas žada sumokėti taip pat trimis etapais, kurių vėliausias terminas yra rugpjūčio 30 diena.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Didėjanti imigracija Lietuvai nauda ar iššūkis?

klausimelis 06 02Ramūnas iš Šakių:

Matau ir naudą, ir iššūkį, o surasti tą aukso viduriuką nėra lengva. Kaip darbdavys vertinu teigiamai. Verslui reikia dirbančių, nesutinku su tais, kurie verkia, kad atvykėliai atima darbus – nebent iš tinginio. Kaip pilietis, manau, kad masinės imigracijos reikėtų vengti. Čia jau prasideda iššūkiai. Daug priklauso nuo tautybės, mentaliteto, tikėjimo. Pavyzdžiui, ukrainiečiai bėga nuo karo, čia kita situacija. O dėl kitų...Nežinau, kaip suderinti kvotas ir kur nubrėžti ribą...

klausimelis 06 02 2

Paulius iš Lukšių:

Man asmeniškai nelabai patinka – matau čia daugiau iššūkių nei naudos. Aišku, kaip darbdaviui ar ūkininkui pigi darbo jėga lyg ir tiktų, bet kaip piliečiui, galvojant apie savo vaikų ateitį, nesinorėtų, kad jie čia leistų šaknis. Atvykstantys dėl darbo neleidžia vietiniams pasikelti algų ar sąlygų. Matosi ir Europoje kas darosi – pavyzdžiai neįkvepiantys. Nepatinka, kad jie nesimoko kalbos. Manau, kad imigrantų kvotas reiktų ne didinti, o mažinti. 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3