Sužlugus utopine idėja vadintam lynų keliui, turėjusiam sujungti Gelgaudiškio dvarą su Panemunės pilimi, iniciatyvos ėmėsi jurbarkietis Antanas Grumuldis, dar nuo vasaros pradžios sumanęs šiuo maršrutu per Nemuną paleisti kursuoti keltą. Deja, jį sustabdė nenumatytos kliūtys. Tačiau jurbarkietis rankų nenuleidžia ir tikisi savo planą pradėti įgyvendinti dar nuo šio rugpjūčio.

Šeimos verslu besiverčiantis A. Grumuldis šalia Panemunės pilies turi kaimo turizmo sodybą „Vila Bisena“ ir seniai puoselėjo mintį sujungti abu upės krantus, kad turistai nevaržomi galėtų keliauti tiek viena, tiek ir kita Nemuno puse.

„Jei lynų kelias nuplaukė, tai darom vandens kelią. Prieš šešetą metų prieplaukų prisistatėm, o Nemunas tuščias, niekas neplaukia, – apgailestavo jurbarkietis. – Tad nusprendėm, kad reikėtų ištaisyti šią situaciją ir pasistatyti privatų laivą. Dėl to teko pinigų skolintis ir iš banko, nes vien projektinių lėšų neužteko.“

Kaip informavo A. Grumuldis, dvylikos vietų laivą stato netoli Klaipėdos įsikūrusi UAB „Inter Corpora“, kurios darbuotojai, matyt, šiek tiek pervertino savo jėgas, nes yra naujokai pontoninių laivų statyboje. Šiuo metu dar tik įrenginėjamas vidus, tačiau laivas bus labai modernus, vienintelis toks Lietuvoje, įdiegtos naujausios technologijos, varomas elektra. Vidus bus apšildomas, tad blogesniu oru bus galima į pakrantes pasidairyti ir per milžiniškus kelto langus. Nors automobilių keltas nekels, tačiau dviračius bus galima su savimi pasiimti.

„Dėl užtrukusios laivo statybos jau keletą kartų apsimelavau – sakiau, kad jis pradės kursuoti nuo birželio, po to nuo liepos. Dabar planuoju keltą paleisti nuo rugpjūčio. Tikėkimės, trečias kartas nemeluos. Plaukiojimo sezoną baigsim tada, kai užšals Nemunas, tad kelte bus galima ir kalėdinius vakarėlius, ir Naujųjų sutiktuves organizuoti“, – atviravo jurbarkietis.

Tiesa, dėl šių metų sausros ties Šiline farvateryje (giliausioje vagos dalyje) vandens gylis tik 85 cm. Tad Nemunu jau jokiu laivu būtų neįmanoma plaukti. Todėl, A. Grumuldžio teigimu, jis ir pasirinko pontoninį laivą su 30 cm grimzle. Mat pagal projekto sąlygas teikti kėlimo per Nemuną paslaugas jis privalės ne trumpiau nei penketą metų.

Pasak jo, laivo, kursuosiančio tarp Šilinės ir Gelgaudiškio, idėją iš pradžių palaikė tiek Jurbarko, tiek ir Šakių savivaldybė. Tačiau jei Jurbarko savivaldybė pastatė prieplaukas ir jas prižiūri, tai mūsų savivaldybės sprendimu Gelgaudiškio pontoninė prieplauka 2017 m. išgabenta į Šakių ežerą, kur šiuo metu ir yra. Kadangi savivaldybė nenumačiusi lėšų jai prižiūrėti, paskutiniame tarybos posėdyje buvo nuspręsta ją išnuomoti. Šiuo metu jau paskelbtas konkursas pontoninės prieplaukos nuomai.

A. Grumuldis apgailestavo, kad, užuot palaikiusi iniciatyvą turistų srautus iš Panemunės pilies nukreipti į Gelgaudiškio dvarą, Šakių savivaldybė paprašė susimokėti prieplaukos nuomos mokestį.

„Teko sutikti su šiomis sąlygomis, nes be prieplaukos išlaipinti krante keleivius labai nesaugu dėl upės srovių. Žmonių saugumas svarbiau, – įsitikinęs būsimo kelto savininkas. – Reikia laikytis visų reikalavimų. Vaikams kelte iš viso numatytos griežtos taisyklės. Kiekvieną turiu aptarnauti individualiai, apvilkti gelbėjimosi liemenę ir pasodinti į vietą.“

Pats perkėlimas keltu planuojama užtruks 30–40 min. Laivo greitis – 8 km per val. Tai spartaus ėjimo greitis, tad keleivių plukdyti į Nidą jurbarkietis tikrai neketina. Jo metu bus galima ne tik pasidairyti po nuostabaus grožio panemunių krantus, bet ir užkąsti, išgerti kavos, suvalgyti ledų ar pasižiūrėti kokį istorinį-geografinį filmuką apie abipus Nemunu išsidėsčiusias vietoves. 
   
Panemunių regioninio parko direkcijos vadovas Mindaugas Janušonis įsitikinęs, kad paleistas keltas šiemet jau didesniam lankytojų skaičių įtakos neturės, nes šis sezonas bus prarastas, tačiau nuo kitų metų turizmą bus galima vystyti visu pajėgumu.

„Pagaliau idėja sujungti abu Nemuno krantus tampa realybe. Įsivaizduokite, kaip bus patogu patekti iš vienos pusės į kitą, –  džiaugėsi M. Janušonis. –  Nereikės turistų, kaip dabar, nukreipinėti per Jurbarko tiltą ar Vilkijos keltą, kai jie apsukdami tokį ratą aplinkui praranda ir laiką, ir išleidžia daugiau pinigų kelionei. Per Nemuną kursuojantis laivelis atvers naujas galimybes ir žygeiviams, ir dviratininkams išbandyti daug naujų maršrutų.“