„Tai yra dokumentas, kuris apibrėžia strategiją, kaip žemės ūkis turės atrodyti 2030 metais. Aštuonis mėnesius intensyviai ir konstruktyviai dirbome. Žemdirbių, mokslo ir kaimo bendruomenės į šią organizacinę inovaciją pažiūrėjo rimtai, karštų diskusijų buvo iki paskutinio momento. Parašai tampa tam tikru įsipareigojimu, kad tai ne tik ministerijos ar politikų reikalas, bet ir ūkininkų, ir mokslo bendruomenės, kad iki 2030-ųjų kryptingai atliktume veiksmus, kurie yra aprašyti, tam, kad mūsų kaime būtų žmonių, daugiau inovacijų, šiuolaikinių verslų. Paprastai kalbant – kad kaime būtų ne tik gamta, ne tik žmonės, bet ir pinigų. Džiaugiuosi, kad pasiekėme susitarimą“, – kalbėjo G. Surplys.

 

Anot ministro, Baltoji knyga nubrėžia Lietuvos žemės ūkio bei kaimo plėtros ateities viziją po 2020 m. – ilgalaikės nacionalinės politikos strateginius iššūkius, uždavinius ir veiksmus, kuriais bus palaikomas kaimo vietovių gyvybingumas, didinamas žemės ūkio konkurencingumas, užtikrinimas tvarumas, mažinamas neigiamas klimato kaitos ir kitų rizikos veiksnių poveikis ir gerinamas kaimo įvaizdis bei patrauklumas. Baltojoje knygoje atsižvelgiama į visų šalies piliečių interesus, neišskiriant konkrečių regionų, sektorių ar interesų grupių. Išskiriami keturi pagrindiniai žemės ūkio ir kaimo plėtros politikos iššūkiai: kaimo vietovių gyvybingumas, konkurencingo žemės ūkio ir kaimo verslo plėtra, ūkių atsparumas rizikai ir tvarus ūkininkavimas bei vietinės produkcijos vartojimas ir kaimo įvaizdis.

„Draugo“ inf.